Sukčiavimai socialiniame tinkle „Facebook“ (2)

Kamilė STRACHĖ

Internetiniai apgavikai bando išvilioti pinigus įvairiausiais būdais. Kad būtume budresni, pateikiu keletą konkrečių pavyzdžių, kaip buvo sukčiaujama.

Nei knygų, nei pinigų

Socialinėje erdvėje radau vieną merginą (ne ukmergiškę), kuri nukentėjo „Facebook’e“. Ji sutiko pasidalinti savo istorija: „Viskas prasidėjo nuo to, kad spalio mėnesį įvairiose skaitytojų grupėse paskelbiau, jog ieškau Jo Nesbo knygos „Pentagrama“. Po kelių savaičių gavau žinutę, kaip vėliau sužinojau, iš internete dažnai sukčiaujančios S. K. su klausimu, ar vis dar ieškau šios knygos. Labai apsidžiaugiau ir atsakiau, kad tikrai taip. „Pardavėja“ pasiūlė mažą kainą, atsiuntė knygos nuotrauką. Taip pat pasiteiravo, kokiu būdu ją atsiųsti, pažadėjo, jog tai padarys tą pačią dieną. Taip pat nurodė savo „sužadėtinio“ A. D. banko sąskaitą, į kurią turėčiau pervesti pinigus. Apie šią apgavikę dar nebuvau girdėjusi, niekada anksčiau nebuvau apgauta, tad pasitikėdama pervedžiau pinigus.

Mergina taip pat paklausė, ar neieškau dar kokių nors knygų. Iš pradžių atsakiau, kad ne, bet pagalvojusi pasiteiravau, ar ji nežino, kas dar galėtų turėti tą pačią knygą, kadangi labai norėjau ją padovanoti draugei. „Pardavėja“ atsakė, kad tokią knygą turi ir jos pusseserė. Vėl ja patikėjusi pervedžiau dar vieną sumą.

Tada prasidėjo begalinis knygų laukimas. Teko ne kartą jos klausti, ar jau išsiuntė knygas, atsakydavo, kad taip. Prašydavau nurodyti siuntos numerius, tačiau ji žadėdavo, kad tai padarys kitą dieną.

Galų gale sukčiautoja pareiškė, kad nors knygas išsiuntė, pinigus man grąžins. Kuomet nurodžiau jai savo banko sąskaitą, mergina parašė, jog padarė pavedimą ir atsiuntė jo kopiją. Tačiau į mano sąskaitą pinigai neatkeliavo. Vėl susisiekus su apgavike, ji patarė dėl to kreiptis į banką. Taip pat atsiuntė jau kito banko pavedimo kopiją, tačiau ir vėl padirbtą.

Kai galutinai išseko mano kantrybė, pagrasinau, kad kreipsiuosi į policiją. Mergina pradžioje pradėjo prašyti palaukti dar vieną dieną, po to – piktai pulti, kad aš nežinau tikros situacijos, ir vėl žadėti, jog pinigus atgausiu. Galų gale ji man atsiuntė ilgą atgailavimo žinutę, kurioje teigė, kad susimovė ir viską ištaisys. Deja, tai buvo paistalai, nes tokią žinutę ji siuntė ir kitiems žmonėms, o pinigų niekam negrąžino.

Kai pateikiau policijai pareiškimą, man buvo atsakyta, jog bus vykdomas tyrimas. Tačiau daugiau jokių žinių iš pareigūnų nesulaukiau.“

Išvilioja ne daugiau kaip 150 eurų

Paprašius pakomentuoti šią situaciją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistės Astos Krogertienės, ji atsakė, kad ši aferistė policijai yra žinoma. Tačiau dėl šios apgavikės veiksmų, anot A. Krogertienės, iki šiolei nesikreipė nė vienas ukmergiškis. Specialistė taip pat pastebėjo, kad minėta sukčiautoja elgiasi kaip ir kiti gudrūs vagys – iš patiklių pirkėjų ji išvilioja ne daugiau kaip 150 eurų. Nes pagal įstatymus baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuomet, jei nuostoliai viršija šią sumą.

Kaip atpažinti nesąžiningą pardavėją

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba pataria, kaip galima atpažinti nesąžiningą pardavėją internete:

• pardavėjas nenurodo pilnų savo kontaktinių duomenų (adreso, telefono numerio, el. pašto adreso, teisinės formos);
• pardavėjo tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje pateikiami itin teigiami atsiliepimai apie produktą (patariama tikrinti atsiliepimus specialiose atsiliepimų svetainėse);
• pardavėjas nenurodo informacijos apie prekės savybes, naudojimą, sutarties atsisakymo teisę, skundų nagrinėjimo tvarką ir kt.;
• vartotojo prašoma pateikti asmens duomenis arba atverti nežinomas nuorodas siekiant gauti daugiau informacijos apie produktą.

Siūlo pardavinėti vogtas prekes

Pasižvalgiusi Lietuvos policijos tinklalapyje, radau informacijos apie dar du sukčiavimo būdus „Facebook’o“ platformoje.

Lietuvos policija ir Jungtinės Karalystės Rytų regiono specialiųjų operacijų padalinys (ERSOU) perspėja, kad pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, siūlantys užsidirbti parduodant nesąžiningai įgytas prekes.

Kaip veikia apgavikai?

Pirmiausia jie neteisėtai užvaldo nieko neįtariančių asmenų kreditinių kortelių duomenis, kuriuos panaudoja didelės vertės daiktams įsigyti.

Tada socialiniame tinkle „Facebook“ pradeda platinti viliojančius skelbimus, kuriuose siūlo asmenims, turintiems „eBay“ ir „Paypal“ paskyras, lengvai užsidirbti. Susidomėjusiųjų prašoma susisiekti. Tuomet jų paskyros pradedamos naudoti realizuojant nesąžiningai įgytas prekes. Nieko neįtariančių „pardavėjų“ koordinatorius organizuoja daiktų pristatymą ir paėmimą, pateikia prekės, kurią reikia įkelti į savo paskyros puslapį, nuotraukas ir aprašymą. Dalis gautų pinigų už parduotas prekes lieka „pardavėjui“, o nurodymai, kur siųsti sumos likutį, paprastai pateikiami žinute arba telefonu.

Kreditinės kortelės, kuria buvo pasinaudota, savininkas, pamatęs, kad iš jo sąskaitos apmokėta už daiktus, kurių jis neįsigijo, užginčija pirkinį. „eBay“ ar „Paypal“ jam pinigus grąžina, tuo tarpu prekę „pardavęs“ asmuo lieka įsiskolinęs.

Taip parduodami ir vogti daiktai.

Įsimylėjus nepažįstamąjį, galima nukentėti finansiškai

Dar vienas sukčiavimo būdas „Facebook‘e“ – kai apgavikai užmezga romantiškus santykius, dažniausiai – su moterimis, ir iš jų išvilioja pinigus. Pradėjusios bendrauti su dažniausiai užsienyje gyvenančiais vyriškiais, kurie save pristato kaip gyvenime daug pasiekusius, turtingus, dažniausiai – karininkus, diplomatus, moterys jais susižavi ir įsimyli. Po kelių savaičių bendravimo nepažįstamieji pradeda tikinti, kad labai trokšta susitikti, pasimatyti, tačiau dėl „netikėtai susiklosčiusių aplinkybių“ šiuo metu neturi pinigų, todėl prašo jų atsiųsti kelionei, pažadėję skolą vėliau grąžinti. Įvykdžius prašymą, „mylimieji“ dingsta, o su jais – ir pinigai…

Mus remia: