Šventojoje vandens lygis – žemiau daugiamečio vidurkio

Loreta EŽERSKYTĖ

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) prie Aplinkos ministerijos šalyje nacionaliniu mastu paskelbė hidrologinę sausrą. Prasčiausia hidrologinė situacija yra didžiosiose Lietuvos upėse – Nemune ir Neryje. Šventojoje rugpjūčio 17 dieną vandens lygis buvo tik 5 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio vandens lygio. 5 cm jis pažemėjo ir nuo šio mėnesio pradžios.

Telkinius nusekino ir šilti orai

 

Hidrologinė sausra nacionaliniu mastu skelbiama ir sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį. Tokia situacija, kaip teigia LHMT specialistai, susidarė rugpjūčio 14 d.
„Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse jis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Didžiųjų Lietuvos upių Nemuno ir Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į kelerius metus besitęsiančias sausringas sąlygas. Šiose upėse hidrologinės sausros kriterijus atitinkančios sąlygos stebimos jau nuo liepos pirmojo dešimtadienio. Šiuo metu hidrologinė situacija Nemune yra prasčiausia atsižvelgiant į paskutinius 4 metus – vandens lygių žemėjimas stebimas nuo itin lietingų 2017-ųjų“, – pažymi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Pasak LHMT specialistų, pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir šilti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Vandens lygiui ir toliau žemėjant, vis daugiau upių pasiekia gamtosauginį debitą (t. y. minimalus vandentiekio debitas, kuris reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos). Gamtosauginis debitas šiuo metu stebimas Nemune ties Druskininkais, Nemajūnais, Kaunu ir Smalininkais, Lėvenyje ties Bernatoniais, Neryje ties Vilniumi, Šalčioje ties Valkininkais, Ūloje ties Zervynomis.
„Kadangi vietos vandens stotims įrengti parenkamos taip, kad vandens lygio svyravimai apibūdintų kuo didesnę teritoriją, galima teigti, jog minėtuose baseinuose ir kitų upių nuosėkis gali siekti gamtosauginį debitą. Artimiausiomis dienomis išsilaikys sausi orai, todėl visų upių vandeningumas mažai keisis“, – situaciją komentuoja LHMT atstovai.

Apie artėjančią sausrą užsiminė jau pavasarį

 

Kai šių metų pavasarį, gegužės 5-ąją, LHMT hidrologai Šventojoje ties Ukmerge išmatavo vandens debitą – upės vandeningumą, buvo prabilta apie gręsiančią sausrą. Pasak specialistų, šiemet vandens lygis upėse pamažu krenta jau nuo vasario mėnesio ir gegužę buvusi situacija nė iš tolo nepriminė tam laikotarpiui būdingo įprasto hidrologinio režimo. Šventosios upėje ties Ukmergės miestu vandens lygis tuomet buvo 41 cm mažesnis už vidutinį daugiametį gegužės mėnesio vandens lygį. Ši situacija buvo labai panaši į 2019 metų gegužę, tačiau vandens lygiai buvo dar labiau nukritę nei pastaraisiais metais. Nors pavasarį upės vandeningumo sumažėjimas nebuvo kritinis, tačiau specoialistai užsiminė, jog upė praneša apie besiartinančią hidrologinę sausrą.
2019 metais hidrologinė sausra nacionaliniu mastu buvo paskelbta liepos 2 d. Baimintasi, jog šiemet ji gali prasidėti dar anksčiau. Tačiau situacija pasikeitė – tai lėmė vasaros pradžioje praūžusios smarkios liūtys.

Labai trūksta kritulių

„Rugpjūčio 17-ąją Šventosios upėje vandens lygis virš stoties nulinės žymos buvo pakilęs 21 cm, t. y. tik 5 cm žemiau vidutinio daugiamečio šio mėnesio vidurkio. Nuo rugpjūčio pradžios vandens lygis pažemėjo 5 cm. Vandens debitas buvo apie 12 kub. metrų per sekundę, t. y. 2 kub. m/sek. daugiau nei gamtosauginis debitas. 2018 ir 2019 m. rugpjūčio vidutinis vandens lygis buvo truputį aukštesnis už normą, bet tada iškrito daugiau kritulių. Šiemet kol kas kritulių labai trūksta“, – „Gimtosios žemės“ paprašyta situaciją Šventojoje komentavo LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Joana Pumpolovič.
Jos teigimu, artimiausios orų prognozės nėra palankios vandens lygio kilimui upėse.
J. Pumpolovič sakė, kad pagal daugiamečius duomenis rugpjūtį žemiausias vandens lygis Šventojoje buvo pasiektas 1957 m., kai buvo užfiksuotas 27 cm žemiau nulinės žymos.
„Telkiniuose esant žemam vandens lygiui, nukenčia ten gyvenančios ekosistemos, mažėja aprūpinimas deguonimi, didėja teršalų koncentracija, sunkiau plaukti laivams, hidroelektrinės negali dirbti visu pajėgumu“, – pastebėjo pašnekovė.

Šventąją pamaitina jos intakai

 

Įvairių vandens žygių organizatorius ukmergiškis Kastytis Kvietkauskas mano, kad kol kas skambinti pavojaus varpais dėl grėsmingai senkančios Šventosios nevertėtų.
„Šventąją daugiausia maitina jos intakai – Siesartis, Širvinta, Virinta. Iš pastarųjų upelių vandendingumu ypač išsiskiria Siesartis, kuri turi daug šaltinių ir joje vandens lygis išlieka nepakitęs. Taip pat šią vasarą – birželį ir liepą – sulaukėme gausių lietų. Jie pražūtingi buvo žemdirbiams, tačiau atgaivino upes“, – mintimis dalijosi vandens turizmo atstovas.
Taip pat K. Kvietkauskas mano, kad situacija Šventojoje 2018 ir 2019 metais buvo prastesnė nei šiemet.

 

 

AUTORĖS nuotrauka