Seimo rinkimų žemėlapis: vietoj Ukmergės – Deltuvos pietinė apygarda

Ruošiantis 2020 m. spalio 11 d. vyksiantiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį surengė rinkimų apygardų projekto pristatymą. Atsižvelgiant į rinkėjų skaičių, Lietuvos Respublikos teritoriją numatyta padalinti į 70 vienmandačių rinkimų apygardų. Planuojama, kad pasikeis net 57 vienmandačių apygardų ribos. Tarp jų – ir Ukmergės. Taip pat keičiasi ir daugelio apygardų pavadinimai. Projekte neliko Ukmergės pavadinimo, rajono teritoriją apimančią apygardą siūloma pavadinti Deltuvos pietine. Taip pat turėtų atsirasti ir Deltuvos šiaurinė apygarda, kuri apims Anykščių rajoną bei po kelias Panevėžio ir Utenos rajonų apylinkes.

Lietuvoje liks 70 apygardų

Seimas rugpjūčio 20 d. neeilinės sesijos metu pritarė sprendimui, kuriuo kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose būtų kuriama atskira rinkimų apygarda pasaulio lietuviams. Po šio sprendimo, Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje. Taip pat bus sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda ir kitose valstybėse esantys mūsų šalies piliečiai bus įrašomi į apygardos rinkėjų sąrašą.

Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Be to, Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis rinkimų apygardose galėtų būti ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.

Projekto pristatymo metu VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos demografiniai pokyčiai sąlygoja, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų skaičius auga, o regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami.

L. Matjošaitytės teigimu, minėtųjų reikalavimų nebeatitinka 19 apygardų. Rinkėjų skaičiaus vidurkį daugiau kaip 10 proc. viršija apygardos, esančios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, o kaimiškos apygardos yra per mažos.

Sąrašuose – 2,4 mln. rinkėjų

Pristatymo metu paminėta, kad Gyventojų registro duomenimis, 2019 m. spalio 4 d. Lietuvoje gyveno 2 429 246 rinkėjai (įskaitant ir 17,5–18 m. amžiaus jaunuolius). Vidutinis rinkėjų skaičius vienoje apygardoje – 34 704. Mažiausia leistina riba – 31 234 rinkėjai, didžiausia leistina riba – 38 174 rinkėjai.

Į šiuos skaičius ir buvo atsižvelgta sudarant naują apygardų ribų 2020 metų rinkimams projektą.

Keisis ribos…

Rinkimų apygardų projektas parengtas remiantis Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docento Rolando Tučo skaičiavimais. Jis dalyvavo pristatyme ir išsamiai pakomentavo planuojamus pakeitimus.

Kaip teigė geografas, perbraižant rinkimų apygardų žemėlapį atsižvelgta ne tik į rinkėjų skaičių, bet ir į šalies teritorijos administracinį padalijimą, savivaldybių bei seniūnijų ribas. Peržiūrint apygardų ribas, sudarant naujas taip pat siekta teritorinio vientisumo ir kompaktiškumo.

Pasak R. Tučo, projekte nekito tik 14 vienmandačių apygardų ribos – visų kitų daugiau ar mažiau keitėsi.

Iš vienos savivaldybės apylinkių sudarytos daugiau kaip pusė – 40 – rinkimų apygardų (2016 m. tokių apygardų taip pat buvo 40). Iš jų 4 apygardos visiškai sutampa su savivaldybėmis – tai Telšių, Šilutės, Utenos ir Vilkaviškio apygardos (2016 m. tokių apygardų buvo šešios).

Iš dviejų savivaldybių ir jų dalių sudaryta 20 vienmandačių rinkimų apygardų. Iš jų dvi rinkimų apygardos sudarytos savivaldybių visiškai nedalijant (2016 m. tokių buvo 5). Likusios 18 apygardų – sudarytos ir vienos visos savivaldybės ir kitos dalies arba retesniais atvejais – dviejų savivaldybių dalių. Iš trijų savivaldybių bei jų dalių sudaryta 10 apygardų.

…ir pavadinimai

Pasak R. Tučo, naujajame žemėlapyje net ir tos apygardos, kurių ribos nepasikeitė, gali turėti naujus pavadinimus. Taip nutiko dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – daugėja apygardų, kurios yra sudarytos ne iš vienos savivaldybės apylinkių.

„Tokias apygardas vadinti trigubu pavadinimu būtų problemiška, todėl prasminga rasti kitokius pavadinimus. Jei kalbame apie regionų politiką, tai turime jiems grąžinti buvusius, neretai primirštus senuosius pavadinimus, skatinant žmones motyvuoti gerbti savo regioną – jo praeitį, tradicijas. Tokiu būdu galime sugrąžinti vardus, kurie Lietuvai išgyvenant sudėtingus laikotarpius iš vartosenos buvo išnykę, todėl jų sugrąžinimas yra prasmingas“, – kalbėjo geografas ir pastebėjo, jog kitose valstybėse, pavyzdžiui, Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje senieji pavadinimai nebuvo keičiami, jie ten išlikę daugelį metų.

Kalbėdamas apie apygardų pavadinimus R. Tučas pažymėjo, jog šiuo metu pristatomas projektas. Jei vietos bendruomenei naujas pavadinimas pasirodys nepriimtinas, jį bus galima keisti.

Vietoj Ukmergės – Deltuvos pietinė apygarda

Daugelį metų ukmergiškiai rinkdami Seimą balsavo Ukmergės vienmandatėje apygardoje. Pagal naująjį žemėlapį kitąmet vyksiančiuose rinkimuose savo atstovą Ukmergės gyventojai rinks Deltuvos pietinėje apygardoje. Joje, spalio 4 dienos duomenimis, yra 32 055 rinkėjai.

Apygarda bus padalinta į 28 apylinkes. Iš jų 27 yra Ukmergės rajono teritorijoje. Pagal projektą, prie apygardos prijungiama viena – Upninkų – rinkimų apylinkė, esanti Jonavos rajone. Ukmergės miesto teritorijoje bus 11 apylinkių, likusios – kaimo vietovėse.

2016 metų spalio 9 dieną vykusiuose Seimo rinkimuose Ukmergės vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 61 sąrašuose buvo 32 447 rinkėjai. Apygarda buvo suskirstyta į 39 apylinkes – 14 mieste ir 25 kaime.

Projekte numatyta, jog su Deltuvos vardu bus dar viena apygarda – Deltuvos šiaurinė. Ją sudarys 46 apylinkės, priklausančios Anykščių bei Panevėžio rajonams. Apygardoje, spalio 4 dienos duomenimis, gyvena 32 821 rinkėjas.

„Ne blogiausias variantas…“

Taip teigė Savivaldybės tarybos narys Arūnas Dudėnas, kuris vienintelis iš Ukmergės dalyvavo Seime pristatant vienmandačių rinkimų apygardų projektą. Pasak politiko, iki šiol Ukmergės apygarda sutapo su rajono ribomis. Deja, dabar realybė tokia, kad rinkėjų skaičius mažėja, todėl tenka kažką prijungti. Sudarant apygardas paprastai jungiamos dviejuose ar net trijuose rajonuose esančios rinkimų apylinkės. Taip atsitiko ir su Ukmerge – prie apygardos, kad rinkėjų skaičius pasiektų nustatytą, bus prijungta Upninkų rinkimų apylinkė.

Paklaustas, kaip vertina naują apygardos pavadinimą, A. Dudėnas pripažino, jog kol kas tai neįprasta: „Išskirtinio dėmesio sulaukė Deltuvos žemių istorinis pavadinimas. Tai nėra blogai…“

Gali pateikti savo siūlymus

Kaip pristatymo metu pažymėjo L. Matjošaitytė, VRK tikisi, kad rinkimų apygardų projektas sudomins visuomenę. Savo nuomonę, pasiūlymus dėl apygardų ribų keitimo iki šių metų lapkričio 8 d. bus galima pateikti el. paštu: apygarduribos@vrk.lt . Tai daryti gali bendruomenės, savivaldybės, politikai, visuomeninės organizacijos.

„Atkreipiame dėmesį, kad sudėtinga būtų įgyvendinti pasiūlymus, prašymus ar net reikalavimus, kuriais būtų siūloma keisti tik vienos apygardos ribas, neįvertinant, kad tuomet gretima apygarda gali tapti per didelė ar per maža. VRK galės pritarti tik tokiems pasiūlymams, kurie atitinka įstatymo reikalavimus“, – paaiškino pirmininkė.

Įstatymas numato, kad VRK rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių, turi pavirtinti iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų.