Pasiutligės profilaktika Ukmergės rajone

Rita BAGDANAVIČIŪTĖ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Per šių metų pirmą pusmetį į Ukmergės rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigas medicininės pagalbos kreipėsi 42 asmenys, nukentėję nuo laukinių ir naminių gyvūnų. Nuo šunų nukentėjo 26 žmonės, nuo kačių – 14, du asmenys kreipėsi dėl kontakto su nežinoma stirna. 33 pacientams buvo skirta pokontaktinė imunoprofilaktika – vakcinos nuo pasiutligės „Verorab“ kursas. Trys asmenys atsisakė skiepytis, devyniems imunoprofilaktika neskirta.

Pasiutligė – tai žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija. Jos sukėlėjas yra pasiutligės virusas. Iki 2006 m. kasmet daugėjo tiek pasiutusių gyvūnų, tiek jų rūšių. Nuo 2007-ųjų Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, pradėta masinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, naudojant iš oro mėtomus jaukus laukiniams gyvūnams su oraline pasiutligės vakcina. Ši kampanija pateisino lūkesčius ir nuo 2008 m. Ukmergės rajone neberegistruojama pasiutusių gyvūnų židinių. Palyginimui, vien per 2006 m. pasitaikė 70 tokių atvejų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolatos vykdo pasiutligės stebėseną. Šios programos duomenimis, 2016–2017 metais Lietuvoje neužregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis. Taip pat pagal programą kasmet laboratoriškai ištiriama apie 600 gyvūnų (naminių ir laukinių) mėginių. Naminiams gyvūnams pasiutligė neregistruojama nuo 2013 m., o laukiniams (lapei ir usūriniam šuniui) – liga buvo nustatyta 2015 m. Ignalinos rajone.

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas, o pasiutligės virusas su seilėmis patenka į žaizdą. Nors Lietuvoje žmonių susirgimų pasiutlige neregistruojama, tačiau ši infekcija išlieka aktuali dėl to, jog visada baigiasi mirtimi. Vienintelė profilaktinė priemonė ir būdas išgelbėti gyvybę – tai pasiutligės vakcinos įskiepijimas. Profilaktikos kursas susideda iš penkių vakcinos dozių, kurios suleidžiamos įkandimo dieną bei praėjus 3, 7, 14, 28 dienoms nuo įkandimo ar sužalojimo.

2017 metais mūsų rajone registruotų apkandžiotų asmenų skaičius, lyginant su 2016 m., sumažėjo 14,6 proc. (2016 m. buvo 89 atvejai, 2017 m. – 76). Nors gyvūnų pasiutimo atvejų neregistruojama, tačiau paskiepytų asmenų skaičius nemažėja, kasmet skiepijasi apie 60–65 proc. besikreipusiųjų. Pastebima, kad kontaktų su gyvūnais padaugėja atšilus orams, žmonių išvykimu į gamtą metu, kai neatsargiai elgiamasi su gyvūnais. Per pirmą šių metų ketvirtį medicininės pagalbos kreipėsi 12, o per antrą – jau 30 asmenų. Rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais.

Įkandus, įdrėskus, apseilėjus gyvūnui, labai svarbus atsakingas nukentėjusiojo, gydymo įstaigos, VMVT, visuomenės sveikatos centrų specialistų bendradarbiavimas. Ukmergės rajone nuo gyvūnų nukentėjęs asmuo medicininės pagalbos gali kreiptis į savo šeimos gydytoją Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, UAB „Vilkmergės klinikoje“, UAB „Teragydoje“, ne darbo metu – į VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Čia jam bus suteikta pirmoji pagalba, reikalui esant paskirtas skiepų kursas. Labai svarbu gydymo įstaigoje pateikti tikslius duomenis apie gyvūną, nuo kurio nukentėjo asmuo. Jei gyvūnas žinomas, būtina nurodyti jo šeimininko vardą, pavardę, adresą, telefono numerį bei nukentėjusiojo telefono numerį, gydymo įstaigą, kurioje prisirašęs nukentėjęs asmuo (ten bus tęsiamas skiepijimų nuo pasiutligės kursas). Medicinos darbuotojai šiuos duomenis surašo į pranešimą apie nustatytą diagnozę ir teikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriui. Mūsų pareiga gautą informaciją perduoti VMVT specialistams, kad kuo skubiau būtų pradėtas gyvūno stebėjimas, gauta informacija apie gyvūno sveikatos būklę bei jo skiepus nuo pasiutligės. VMVT specialistai gyvūną stebi 14 dienų. Jei per šį laikotarpį gyvūnas liko gyvas ir sveikas, žmogui vakcinacija gali būti nutraukta.