Rajone liks tuščių seniūnų kėdžių

Praėjusių metų kovo 1 dieną startavo nauja rajono savivaldybės administracijos struktūra. Rajono vadovai teigė, kad baigę pirmąjį savivaldybės struktūros pertvarkos etapą, imsis kito. Užsimota 2016 metų antrame pusmetyje pradėti pertvarką seniūnijose. Tačiau šie planai buvo atidėti 2017 metams.

Ne paslaptis, kad šiemet kaimiškosios seniūnijos, kamuojamos nežinomybės, gyvena neramiomis nuotaikomis. Iki Naujųjų liko tik pora mėnesių, bet gyventojams valdžia savo planų dėl seniūnijų ateities kol kas viešai neatskleidė. Tačiau ėmė aiškėti, jog kai kurios seniūnijos liks be seniūnų…

 „Noriu, kad ateitų jaunesnis…“

Dvidešimt metų Želvos seniūnu dirbantis Kęstutis Mikalajūnas yra nusprendęs prieš Naujuosius metus šių pareigų atsisakyti. Kaip patikino jis pats, šis žingsnis nėra susijęs su numatyta seniūnijų pertvarka: „Apie savo norą išeiti iš darbo pareiškiau prieš kelis mėnesius. Tai buvo gerai apsvarstytas ir jau pernai planuotas dalykas. Nenoriu slėpti, esu pensininkas, be to, turiu nuosavos žemės, neseniai nusipirkau mėsinių telyčių. Noriu tvarkytis savo ūkyje, o tai suderinti su seniūno darbu būtų sudėtinga. Gyvuliai reikalauja priežiūros, negaliu jų palikti visą dieną likimo valiai.“

K. Mikalajūnas pripažino, jog darbas seniūnijoje yra specifinis, reikalauja ypatingo atsidavimo. Neretai problemas tenka spręsti ir po darbo valandų, poilsio dienomis. Kaimo žmonės, atsitikus bėdai, prireikus skubios pagalbos, paprastai pirmiausia kreipiasi į seniūną.

„Norėčiau, kad į mano vietą ateitų jaunesnis žmogus. Manau, kad seniūnijai tai būtų tik į naudą“, – mintimis dalijosi K. Mikalajūnas.

K. Mikalajūnas.

Planuotų dirbti dar metus

Veprių seniūnei Dalei Urbonienei rugsėjį sukako 64-eri. K. Mikalajūno bendraamžė „Gimtajai žemei“ sakė, kad seniūnės kėdės įsitvėrusi nesilaiko, tačiau dar vienerius metus dirbti norėtų. Tuo labiau kad iš rajono vadovų nėra sulaukusi priekaištų ar siūlymų užleisti vietą kitam.

„Nors esu pensininkė, pagal įstatymą galiu dirbti iki 65-erių metų. Jei sulaukusi šio amžiaus norėčiau tarnybą tęsti, reikėtų rašyti prašymą“, – paaiškino seniūnė.

Nuo 2000-ųjų Veprių seniūne dirbanti moteris atviravo, jog jai svarbu, kas pakeis ją šiose pareigose: „Tikrai nėra taip, kad į tai nekreipčiau dėmesio. Juk per septyniolika metų visi nuveikėme daug darbų, susigyvenome. Turime planų ir ateičiai, visi norime Veprius matyti gražėjančius…“

Paklausta, ar prie to galėtų prisidėti seniūnijų pertvarka, ilgametė seniūnė šiek tiek abejojo. Jos manymu, seniūnijoms paprasčiau tvarkytis, kai joms suteiktas didesnis savarankiškumas, kai patys gali spręsti, kur išleisti lėšas, o kur taupyti. Praktika rodo, jog naujovės ir pakeitimai lauktų rezultatų atneša ne visada.

D. Urbonienė apgailestavo, kad šiais metais nelikus viešųjų darbų programos sunkumų kyla tvarkant seniūnijoje viešąsias erdves, kapines, kitas teritorijas: „Tikriausiai šiemet bus pirmi metai, kai mūsų kapinės mirusiųjų pagerbimo dienomis nebus tokios gražios…“

D. Urbonienė.

Tarnyba pratęsta iki metų pabaigos

Taip pat pensinio amžiaus yra sulaukę dar du rajono seniūnai. Pivonijos seniūnui Alvydui Gratkauskui sausį sukako 66-eri, Siesikų seniūnas Algirdas Kaušas rugpjūtį sulaukė 65-erių. Jiems valstybės tarnautojo tarnybos laikas yra pratęstas iki 2017 metų pabaigos.

Tryliktus metus Siesikų seniūno pareigas einantis A. Kaušas, paklaustas apie ateities planus, jų neatskleidė. Tik pasakė, jog apie tai garsiai kalbėti nenori.

Pivonijos seniūnas A. Gratkauskas buvo atviresnis. Jis neneigė sulaukęs užuominų, jog turėtų trauktis iš užimamų pareigų ir užleisti vietą kitam.

A. Gratkauskas.

A. Kaušas.

„Galiu išeiti protesto vardan…“

Aštuonioliktus metus Pabaisko seniūnijai vadovaujantis 47-erių Gediminas Lapukas „Gimtajai žemei“ sakė, jog jis gali prisijungti prie pensinio amžiaus sulaukusių seniūnų ir palikti užimamas pareigas: „Jei seniūnijos bus mažinamos ir menkinamos, jei vienos seniūnijos dirbtinai bus jungiamos prie kitų, protesto vardan galiu išeiti ir iš darbo. Nesilaikau šio posto, bet man labai gaila, kad bandoma draskyti seniūnijas. Tai, kas daroma, negalima pavadinti reforma. Seniūnija – mažiausias administracinis vienetas, kurį, mano manymu, reikia išlaikyti, stiprinti ir jam suteikti dar didesnį savarankiškumą, o ne silpninti. Juk seniūnija turi savo herbą, vėliavą, joje yra susiformavusios bendruomenės, gyvuoja autentiškos tradicijos…“

Pasak G. Lapuko, siekiantieji reformų teisinasi, jog jos reikalingos, nes seniūnijose mažėja žmonių. Tačiau seniūnas mano, kad toks argumentas nėra svarus: „Šiandien gyventojų sumažėjo, o rytoj jų jau gali būti daugiau…“

Pabaisko seniūnui nesuprantama, kodėl užsimota seniūnijose išformuoti iki šiol sėkmingai problemas sprendusias darbuotojų komandas – socialinius darbuotojus ir žemės ūkio specialistus pervesti į rajono savivaldybės administracijos skyrius. Ar ne paprasčiau būtų, jei vietoje gyvenantys darbuotojai liktų seniūnijoje? Juk ir pervesti į savivaldybės skyrius jie turės atlikti tą patį darbą.

„Sugriauti, išardyti tai, kas buvo sukurta ir yra pasiteisinę, nesunku. Bet ar nuo to bus geriau kaimo žmonėms? Apie tai, manau, negalvojama“, – mintimis dalijosi G. Lapukas.

G. Lapukas.  

Biuro kėdės