Gerbkime savo vaiką: pirmosios demokratijos pamokos prasideda namie

Agnė GRUŠAUSKAITĖ

Psichologė

Stebint aplinką, šeimos santykius, susidaro įspūdis, kad nors ir nuoširdžiai norima demokratiškai sutarti ir gražiai elgtis su vaikais, kurti pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir gera valia grįstus santykius, tuos gerus norus vis dar sunkiai sekasi įgyvendinti. Suaugusieji dažnai virsta tironais, kurie griauna mažųjų pasitikėjimo savimi ir pasauliu pamatus. Pasitaiko, kai tėvai vaikus skriaudžia, ignoruoja, gąsdina, apleidžia, jais manipuliuoja, neįvykdo savo pažadų.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2014 metais Lietuvoje nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1 337 vaikai. Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2014-iais daugiausia buvo fiksuojami psichologinio (50 proc.) bei fizinio (44 proc.) smurto atvejai. Psichologinio smurto dažniau pasitaikydavo mieste (380) nei kaime (242). Šią smurto prieš vaikus formą labiau naudojo artimi suaugusieji (87 proc.) – t. y. tėvai arba vienas iš jų, seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys. Smurtą daugiausiai patyrė 10–14 metų vaikai (užfiksuoti 436 atvejai). Kalbant apie seksualinį smurtą, jį beveik 4 kartus dažniau patyrė mergaitės, bet fizinį ir psichologinį smurtą ženkliai dažniau patyrė berniukai.

Vis dar nesame atsikratę netinkamų įsitikinimų apie prievartą ar net nesuvokiame, kad ją naudojame. Gajus manymas, kad vaikai privalo paklusti, gerbti. Pagarba yra nusipelnoma, o prievarta gali „išspausti“ tik laikiną, išorinį nuolankumą ar pelnyti dar didesnį pasipriešinimą. „Bet koks bandymas primesti savo valią kitam asmeniui yra smurto aktas“ (Mahamatma Ghandi). Lygiateisių žmonių bendruomenėje individai vienas kito negali valdyti. Lygybė reiškia tai, kad kiekvienas asmuo pats apsisprendžia, kaip jam elgtis. Todėl nereikalaukime iš vaiko paklusnumo, aplinką konstruokime taip, kad jis norėtų rinktis tas vertybes, kurios suaugusiesiems, ypač tėvams, yra svarbios. Tėvai savo vaikams pirmiausiai turi tapti pavyzdžiu. Suaugęs asmuo yra atsakingas už tinkamos, aiškios ir saugios aplinkos sukūrimą, tvarkos įdiegimą.

Nepagarbus, agresyvus, problemiškas vaiko elgesys visada atspindi jo aplinkos suaugusiųjų nepagarbą, neatsakingumą, santykių nenuoseklumą. „Nenormalus“ vaikų elgesys dažniau reiškia jo reakciją į netinkamą suaugusiųjų elgesį jo atžvilgiu. Žmonės, nepaisant asmeninių skirtumų ir galimybių, turi lygias teises į orumą ir pagarbą. Kartais norime, kad mus gerbtų, bet nežinome, kaip gerbti vaikus.

Pagarba ir atsakomybė santykyje su savo atžala labai susijusi su tuo, kiek suaugusysis supranta vaiką, jo poreikius. Apie vaikų psichologiją, emocinius poreikius yra šimtai knygų. Jei asmeniui atrodo, kad jis pats geriau žino, ko reikia jo vaikui ir kaip su juo elgtis, tai liudija labai egocentrišką poziciją, nuvertinant vaiką. Tokia nuostata – tiesus kelias į prievartą, nes auginti ir drausminti savo atžalą be smurto didžiajai daugumai yra tarsi sudėtingas mokslas. Demokratiniai auklėjimo principai kai kuriems iš tėvų dar nėra įprasta bendravimo forma. Tai lyg deklaruojama, bet neįgyvendinama siekiamybė. Tai sritis, kurioje turime mokytis ir treniruotis.

Meilė ir rūpestis savo vaikais, ką tai reiškia?

• Fizinio saugumo užtikrinimas. Pasirūpink maistu, būstu, mokyk vaikus higienos ir sveikos mitybos.
• Drausmės užtikrinimas. Būk nuoseklus, įsitikink, kad taisyklės, kurias įvedi, atitinka vaiko amžių ir jo raidą. Aiškiai apibrėžk savo lūkesčius ir ribas. Mokyk drausmės savo pavyzdžiu, bendradarbiaudamas, susitardamas, palikdamas pasirinkimą.
• Laiko skyrimas vaikams. Dalyvauk savo vaikų gyvenime: mokykloje, proginiuose renginiuose. Įtrauk vaikus į savo veiklą.
• Skatinimas ir stiprinimas. Būk pozityvus. Skatink vaikus reikšti savo nuomonę, vystyti gebėjimus. Skatink jų savarankiškumą. Pastebėk jų pasiekimus.
• Jausmų reiškimas. Leisk vaikui reikšti jausmus, mokyk juos atpažinti, suprasti, valdyti. Padėk jiems nusiraminti, kai to reikia.
• Rūpinimasis savimi. Pasirūpink laiku sau. Rūpinkis savo sveikata. Palaikyk draugiškus ryšius. Priimk meilę.
• Pasitikėjimas ir pagarba. Pripažink, kad vaikas turi teisę į savo jausmus, draugus, pomėgius. Suteik jam privatumą. Gerbk vaiko jausmus kitam tėvui. Pasitikėk.
• Emocinio saugumo užtikrinimas. Šnekėkis ir elkis šeimoje taip, kad vaikai jaustųsi saugiai ir patogiai. Būk švelnus, būk asmeniu, kuriuo galima pasikliauti.

Pagal šių metų pradžioje rajono Savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Ukmergės rajono smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2016–2020 metų programos ir jos priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintą programą, Visuomenės sveikatos biuras vykdo Intervencinę programą smurto pažeidėjams šeimoje. Ją lankantys asmenys, teisti už smurto artimoje aplinkoje pažeidimus, mokosi naujų, demokratinių, laisve, pagarba ir pasitikėjimu pagrįstų santykių kūrimo. Susitikimų, pokalbių metu aptariami ir vaikų saugumo, tarpusavio santykių, smurto klausimai. Dalyvauti minėtoje programoje, gilinti savo žinias apie bendravimo šeimoje formas galima ir savo paties iniciatyva. Kontaktiniai telefonai pasiteirauti: (8 340) 46 526, 8 673 84 973.