Lietuviai vis mažiau laiko skiria maisto gamybai

Tyrimų bendrovė „Nielsen“ paskelbė, kad šventinis laikotarpis 2019 metais prekybininkams buvo palankesnis nei 2018-aisiais. Praėjusiais metais šventiniu periodu pardavimų apyvarta išaugo 4 proc.

2019 m. per šventes 6,2 proc. daugiau pinigų buvo išleista mėsai ir mėsos produktams. Pirkėjų krepšeliuose dominavo vištiena, kuriai pernai buvo išleista 15 proc. daugiau, kiaulienai – tik 6 proc. daugiau. Šventėms gyventojai buvo kur kas labiau linkę rinktis jau paruoštus mėsos gaminius, kuriems skyrė 11 proc. daugiau savo lėšų.

Lyginamuoju laikotarpiu vaisių pardavimai išaugo net 19 proc. Labiausiai didėjo pirkėjų išlaidos obuoliams (81 proc.), persimonams (42 proc.), avokadams (39 proc.) ir bananams (24,5 proc.).

Analizuojant alkoholio pirkimo tendencijas matoma, kad jo pardavimai kilo kiek nuosaikiau – alkoholiui per šventes išleista 3,2 proc. daugiau nei 2018 m. Praėjusiais metais labiausiai ūgtelėjo brendžio ir viskio pardavimai (6 proc.), o degtinės parduota 1 proc. mažiau.

Tyrimų bendrovė jau praėjusiais metais pastebėjo, kad susidomėjimas nealkoholiniu alumi ir jo kokteiliais vis kyla. Per šventes ši tendencija taip pat nepakito – 2019 m. nealkoholiniam alui išleista net 11 proc. daugiau nei užpernai.

Praėjusių metų šventiniu periodu nupirkta kiek mažiau šviežios žuvies – gyventojai jai išleido 0,5 proc. mažiau. Priešinga situacija rūkytos ir sūdytos žuvies lentynose – jos pardavimai išaugo net 19 proc.

Apibendrindami pastarųjų dvejų metų duomenis ekspertai teigia, kad tipiškame lietuvio prekių krepšelyje auga vištienos populiarumas, jame atsirado daugiau brangesnių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinio alaus. Tarp prekių šventiniam stalui – žymiai daugiau paruoštos nei šviežios žuvies. Lietuviai tampa vis labiau užimti ir mažiau laiko skiria maisto gamybai, tad per pastarąsias šventes jie pirko kur kas daugiau jau paruošto maisto – tai atitinka pasaulines tendencijas.

Remiantis tyrimų bendrovės duomenimis, pernai šalies gyventojų išlaidos paruoštam maistui išaugo 19 proc., namų dekoravimui – 15 proc., o energetiniams gėrimams – 35 proc.

„G. ž.“ inform.