Nežino, kaip kovoti su šliužais

Nijolė STUNDŽIENĖ

Į redakciją kreipėsi Pakalnės gatvės gyventoja. Ji pasakojo, kad neatsigina kiemą užpuolusių šliužų. Šie invaziniai bestuburiai ėda viską, kas papuola. Be kita ko, jų yra tiek daug, kad kiekvieną vakarą iš nedidelio daržo ji surenkanti po kibirėlį šių gyvių.

Moteris sakė, kad išbandė įvairias naikinimo priemones, bet šliužų nė kiek nesumažėjo. Kadangi ji gyvena Pilies parko papėdėje, todėl įsitikinusi, kad šie gyviai šliaučia nuo neprižiūrimo, apžėlusio kalno šlaito.

Gyventoja buvo girdėjusi, kad šliužų naikinimui rajono savivaldybė skyrė seniūnijoms lėšų apsaugos priemonių įsigijimui. „Dėl to kreipiausi į miesto seniūniją. Pasikalbėti su seniūnu nepavyko, bet seniūnijos pastato fojė mane priėmusi darbuotoja pažadėjo, kad pasiaiškins ir man bus paskambinta. Deja, jokio skambučio taip ir nesulaukiau“, – apgailestavo laikraščio skaitytoja.

Išties rugsėjo mėnesį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas ,,Dėl Ukmergės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2024 m. priemonių vykdymo ataskaitos ir 2025 m. sąmatos patvirtinimo“ pakeitimo. Patvirtinus programos 2025 m. sąmatą, buvo numatyta skirti 15 000 eurų invazinių rūšių (ispaninio ariono) gausos reguliavimo ir naikinimo darbams. Anksčiau pinigai buvo skiriami tik Sosnovskio barščio kontrolės įgyvendinimo darbams.

Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė patvirtino, jog seniūnija yra gavusi keturis maišiukus chemikalų, skirtų šliužų naikinimui. „Nors priemonių šiek tiek turime, tačiau galiu patikinti, kad jos privatiems gyventojams nebus dalinamos. Nors patys dar nežinome, kaip ir kur jas barstyti, bet chemikalai bus naudojami tik vykdant seniūnijai priklausančių, valdiškų teritorijų priežiūrą“, – paaiškino seniūnas.

Pasak Ž. Dirsės, šios priemonės buvo užsakytos, nupirktos, bet niekas nesuteikė schemos, instrukcijos, kaip su jomis elgtis: „Patirties, kaip naikinti šliužus, neturime. Be to, dabar tai daryti nėra pats tinkamiausiais laikas. Per žiemą tam pasiruošime, numatysime teritorijas, kur didžiausia šliužų populiacija, ir pavasarį juos naikinsime“.

Seniūnas negalėjo atsakyti, kodėl į seniūniją užėjusiai gyventojai niekas nepaskambino. „Aš girdėjau, kad kažkas teiravosi šiuo klausimu, bet mes neturime patvirtinę šliužų naikinimo tvarkos, todėl negalime nieko konkrečiai paaiškinti“, – pridūrė seniūnas.

Kaip skelbiama intrenetinėje žinisklaidoje, ispaniniai arionai – tai stambūs, 70–150 mm ilgio šliužai, kurių kūno spalva varijuoja nuo šviesiai iki tamsiai rudos, oranžinės ar gelsvos. Ši rūšis Lietuvoje nėra natūrali – į šalį pateko kaip svetimžemė ir nuo 2014 metų įrašyta į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą. Šie šliužai sparčiai dauginasi ir kelia didelę grėsmę sodams, daržams, ūkininkų laukams, dekoratyviniams augalams ir natūraliai ekosistemai. Be to, jie puikiai prisitaiko ir kryžminasi su kai kuriais vietiniais šliužais, išstumdami vietines rūšis.

Aplinkos ministerijos nuotr.