Prisilietė prie Šventupės dvaro istorijos

Smiltė Jonė MILUTYTĖ

Vilniaus universiteto studentė 

 

Rugsėjo 19 dieną Šventupės dvare vyko vienas iš Europos paveldo dienoms skirtų renginių – „Šventupės dvaras laike“.

Šventupės dvaras, šventės metu tapęs tikru Lietuvos senosios kultūros lopšiu, kvietė lankytojus susipažinti su jo architektūriniais ypatumais, istorija bei legendomis. Ekskursiją po šį dvarą vedusi Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė-ekskursijų vadovė Aldona Urbaitė teigė, jog tokios šventės yra būtinos mūsų paveldui išsaugoti: „Džiugu, kad atkreiptas dėmesys į mažus dvarelius, nes čia mūsų istorija, mūsų kultūra, mūsų paveldas. Dvarai, ar jie būtų didesni, ar mažesni, jie visi turi savo istoriją, su jais susijusius žmones. Dvarais būtina domėtis ir stengtis išsaugoti kuo daugiau mūsų istorijos.“

Ji taip pat supažindino su Šventupės dvaro istorija, šeimų palikimu ir tradicijomis. Renginio dalyviai apžiūrėjo Šventupės dvaro parką bei oficiną, legendinį Šventerečiaus šaltinį.

Rajono savivaldybės administracijos ir Ukmergės kraštotyros muziejaus organizuotame renginyje dalyvavo ir rajono vadovai – savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė.

Prof. habil dr. Vytautas Levandauskas pristatė pranešimą „Šventupės dvaras ir klasicizmo architektūra“.

Renginio dalyviai galėjo paskanauti ne tik Švenbtarečiaus šaltinio vandens, bet Šventupės apylinkių pievose surinktų žolelių arbatos ir gardžių naminių žagarėlių.

Renginį vainikavo atlikėjo Kazimiero Likšos akustinis koncertas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos jau tris dešimtmečius koordinuojamos Europos paveldo dienos –  didžiausias kultūros paveldo pažinimui skirtas renginys, vykstantis visoje Europoje ir vienijantis beveik 50 šalių, siekiantis skatinti bendro kultūrinio paveldo – mūsų identiteto pagrindo – išsaugojimą. Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – kvietė atrasti unikalų architektūrinį paveldą, atskleisti visuomenei architektūrinio paveldo istorijas ir apsvarstyti apie mūsų paveldo ateitį.

Dainiaus VYTO nuotraukos

 

Apie Šventupės dvarą

Šventupės dvaras išskirtinis tuo, kad tokių kaip jis – vieno aukšto pastatas su portiku (atviru prieangiu su kolonomis, laikančiomis frontoną) – visoje Lietuvoje yra tik trys.

1492-1506 m. dokumentuose minimas Vidiškių dvaras, kurį valdė bajorai Vidiškiai. Dvaras buvo įsikūręs šalia Vidiškių miestelio, vėliau sodyba buvo perkelta ir įkurta apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Vidiškių miestelio, dešiniajame Šventosios upės krante, ir, spėjama, dėl šios priežasties įgavo Šventupės vardą.

XVII a. pab. Šventupės dvaras atiteko Marcijonui Dambrauskui ir jo žmonai Ievai Komorovskaitei. Po jų mirties dvaras atiteko sūnums Baltramiejui ir Juozui, kurie dvarą nuomojo. Iki 1776 m. jį valdė Juzefas Toplickis. Vėliau dvaras atiteko Ignui Tadui Dambrauskui, kuris 1761 m. dvarą pardavė Janui Dambrauskui. Iki šių dienų išlikę Šventupės dvaro rūmai pastatyti Dambrauskų valdymo laikotarpiu – XVIII a., kadangi detaliajame 1794 m. Šventupės dvaro valdų plane pažymėtos rūmų, oficinos ir ledainės vietos atitinka iki šių dienų išlikusius dvaro pastatus.

Nuo XIX a. pr. dvaras priklausė Ukmergės maršalui Anuprui Koskai ir jo žmonai Hortenzijai. Koskos dvarą valdė iki XIX a. II p. Tuomet dvaras atiteko Idai Henrietei Grabovskai. Minimu XIX a. laikotarpiu keitėsi sodybos išplanavimas, buvo perstatyti ūkiniai pastatai, pastatytas rūmų rytinio fasado portikas – Šventupės dvaras įgijo klasicizmo bruožų. Taip pat perplanuotas ir Šventupės dvaro parkas.

Šventupės dvaras mūsų krašte ypatingas savo istorija ir tuo, kad juo rūpinasi ir turistus priima Šventupės bendruomenė. Šalia dvaro yra stebuklingu vadinamas vietos šaltinis Šventerečiu.

Paruošta pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informaciją