Nuo skarlatinos skiepų nėra: ligos išvengti padeda higiena

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus duomenimis, šiemet rajone užfiksuota beveik dvigubai daugiau susirgimų skarlatina nei pernai tuo pačiu metu. 2025 m. sausio–spalio mėn. Ukmergės savivaldybėje užregistruoti 26 skarlatinos atvejai, pernai per tą patį laikotarpį – 14. Iš viso 2024 m. ši liga buvo diagnozuota 16 Ukmergės rajono gyventojų. Skarlatiną sukelianti streptokoko bakterija itin sparčiai plinta vaikų kolektyvuose, todėl šia liga dažniausiai serga vaikai. NVSC specialistai ragina tėvus elgtis atsakingai ir pastebėjus pirmuosius ligos simptomus (ypatingai bėrimus), nevesti vaikų į ugdymo įstaigas, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

Kaip užsikrečiama?

Skarlatina užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio užsikrėtusio asmens ar nuo sveiko asmens, t. y. neturinčio ligai būdingų simptomų, tačiau nešiojančio bakterijas. Užsikrėsti šia liga taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, kuriais naudojosi sergantis asmuo, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas.

Pagrindiniai simptomai – karščiavimas, angina ir bėrimai

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, ligos pradžia ūmi, pasireiškia karščiavimu (iki 39–40 ºC), gerklės, galvos skausmu, pykinimu, kartais vėmimu, apetito stoka, bendru negalavimu. Kartais būna padidėję kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės, liežuvis pasidengęs baltu apnašu (panašus į baltą braškę), kuris išnykus apnašui (po 4–5 dienų) tampa panašus į raudoną braškę. Išberia odą po ausimis, krūtinės ir pažastų srityse, gali išberti ir visą kūną. Po 7–10 d. nuo pirmųjų bėrimų prasideda odos lupimasis.

Skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.

Svarbi higiena

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, yra tinkama rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis, taip pat aplinkos paviršių valymas drėgnu būdu ir patalpų vėdinimas.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Negydant antibiotikais – iki ligos simptomų išnykimo.

„G. ž.“ inform.