Diena X Ukmergėje: popieriniai planai ir reali apsauga

Geopolitinė realybė pastaraisiais metais civilinę saugą iš teorinių pratybų perkelia į realų gyvenimą. Gausėjančios kariuomenės pratybos rajono miškuose ir reguliariai kaukiančios perspėjimo sirenos ukmergiškiams vis dažniau kelia tą patį praktinį klausimą: o kas, jeigu šiandien ir prasidės ta vadinamoji Diena X?

Kol šalyje netyla diskusijos, kodėl iš savivaldybėms pažadėtų 30 milijonų eurų Valstybės gynybos fondo lėšų realiai panaudota tik maža dalis, Ukmergės rajono savivaldybė tyliai demonstruoja lyderystę regiono mastu. Gavęs 316 000 eurų tikslinį valstybės finansavimą rajonas jau baigia modernizuoti keliolika priedangų švietimo bei kultūros įstaigose. Čia įrengiamos vėdinimo sistemos, statomi autonominiai elektros generatoriai, o „Šilo“ progimnazijos rūsys netgi tapo pavyzdiniu civilinės saugos objektu visai Vilniaus apskričiai. Tačiau ar to pakanka, kad pavojaus atveju priedangų ir slėptuvių durys realiai atsidarytų, o tankiai apgyvendintų daugiabučių gyventojai neliktų stovėti gatvėje?

Apie praktinius logistikos iššūkius, realią namų rūsių būklę, kaimiškųjų seniūnijų pasirengimą kalbamės su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktore Inga PRAČKAILE.

 

– Kiek procentų mūsų rajono gyventojų šiandien, ištikus oro pavojui, realiai tilptų oficialiai pažymėtose priedangose? Kiek iš viso rajone yra priedangų ir slėptuvių?

– Ukmergės rajono savivaldybėje yra 143 pažymėtos priedangos, talpinančios 29,5 tūkst. gyventojų. Pagal reikalavimus rajono savivaldybė turi užtikrinti priedangas 40 proc. gyventojų, tuo tarpu Ukmergė užtikrina 82,6 proc. Jei pridėsime dar individualiuose namuose gyvenančių žmonių rūsius, tas procentas bus dar didesnis. Nepamirškime, kad be viešųjų įstaigų pastatų, dar yra ir verslo, pramonės įmonės, kurios turi užtikrinti priedangas ar saugias vietas savo darbuotojams laikinai pasislėpti. Be abejo, priedangų skaičių ir toliau stengiamės plėsti, tvarkyti bei labiau pritaikyti jau esamas.

Svarbu pažymėti, kad priedanga yra vieta, kuri skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui bei tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmei karinės agresijos metu. Bendrąja prasme priedangomis gali būti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt. Oro pavojaus atveju gyventojams rekomenduojama vykti į artimiausią priedangą, o jei jos šalia nėra – slėptis kitoje saugioje vietoje, pavyzdžiui, namo rūsyje arba vidinėje patalpoje be langų (rūsys, sandėliukas, vonios kambarys, kita vieta, atrinkta remiantis dviejų sienų taisykle).

– Jei pažvelgtume į rajono žemėlapį, kuriuose miesto mikrorajonuose, kaimiškose seniūnijos šiuo metu yra didžiausios „aklosios zonos“, kur labiausiai trūksta priedangų?

– Svarbu paminėti, kad priedangas galima pažymėti tik viešuosiuose pastatuose, taip pat ir daugiabučiuose namuose. Tad nors priedangų žemėlapyje lyg ir yra „tuščių zonų“, tačiau daugumoje tai yra nuosavų namų kvartalai, kur pastatai turi rūsius, tinkamus tų namų gyventojams pasislėpti, ir jie nežymimi priedangos ženklu, nors šią funkciją atlieka. Ir čia žmonės turi galimybes įsirengti kokybiškas, būtiniausiais daiktais ir atsargomis aprūpintas priedangas. Kaip namo rūsyje įsirengti asmeninę priedangą, patarimų galima rasti tinklapyje www.72.lt.

– Daugiabučių rūsiai, valdomi Ukmergės butų ūkio įmonės ar namo savininkų bendrijų, galėtų išspręsti priedangų trūkumo problemą. Gal planuojate skirti finansinę paramą bendrijoms, kurios pačios nori išsivalyti ir pritaikyti rūsius priedangoms?

– Savivaldybės gali įrengti priedangas ir jas pažymėti tik valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, daugiabučių namų bendrosios nuosavybės patalpose. Didžiojoje dalyje daugiabučių priedangos yra pažymėtos ir gyventojai gali esant reikalui slėptis savo namo rūsiuose ar saugiose vietose. Kai kurių daugiabučių, kur yra susikūrusios bendrijos, gyventojai nedavė sutikimo pažymėti jų name priedangą. Tačiau net ir nepažymėta ji yra tinkama trumpam laikui pasislėpti to namo gyventojams.

UAB „Ukmergės butų ūkis” buvo pavesta peržiūrėti jų administruojamų namų rūsius, paraginti gyventojus pašalinti savo daiktus iš bendro naudojimo patalpų, o nenustačius jų savininkų – tuos daiktus išvežti. Žmonės turi žinoti, kad negalima bendro naudojimo patalpose sandėliuoti savų daiktų, taip pat reikia sutvarkyti ir asmeninius rūsius, apsirūpinti atsargomis. Vis tik pastebimas didelis žmonių atsainumas savo saugumo atžvilgiu, yra laukiama, kol kažkas kitas jiems padarys, įrengs, užtikrins, bet privačios nuosavybės tvarkyti negalime. Be abejo, kai pilnai įrengsime viešuosiuose pastatuose esančias priedangas, pagal galimybes gerinsime ir daugiabučių namų priedangas.

– Kai kurios kaimiškosios Ukmergės rajono seniūnijos (Žemaitkiemis, Želva, Taujėnai ir kt.) yra toli nuo pagrindinių priedangų. Koks yra savivaldybės pasirengimo planas kaimo gyventojams, kurie krizę pasitiks atskirtyje?

– Ukmergės rajono seniūnijose didžioji dauguma žmonių gyvena nuosavuose namuose ar dviejų aukštų daugiabučiuose namuose, kuriuose yra rūsiai. Kai kuriose seniūnijose priedangos jau yra pažymėtos. Vis tik mes įsivertinome visose seniūnijose esančias savivaldybei priklausančias patalpas, ir ten, kur yra galimybė, įrengsime viešai prieinamas priedangas.

– Ukmergė neseniai įgyvendino pirmąjį priedangų plėtros etapą (už ~200 tūkst. Eur), o dabar vyksta antrasis etapas. Kokie konkretūs darbai šiuo metu atliekami kultūros ir švietimo įstaigų rūsiuose ir kada šios patalpos bus 100 proc. paruoštos eksploatacijai?

– 2025 m. pradėjome projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Ukmergės rajono savivaldybėje“ įgyvendinimą, kurio tikslas – modernizuoti šešias priedangas rajone (1 582 kv. m), užtikrinančias vietą daugiau kaip 1 041 rajono gyventojui, įrengti vėdinimo sistemas, rezervinį elektros tiekimą, pritaikyti priedangas žmonėms su negalia ir taip padidinti priedangų lygį bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Projekto vertė – 200 000 Eur.

2026 m. taip pat dalyvavome konkurse, kur mums buvo skirtas dar 116 000 Eur finansavimas. Pradėtas įgyvendinti projektas „Priedangų infrastruktūros plėtra Ukmergės rajono savivaldybėje (II etapas)“. Jo metu švietimo ir kultūros įstaigose dabar yra įrengiamos bei modernizuojamos dar 5 priedangos. II etapo metu planuojama atnaujinti apie 1 164 kv. m priedangų infrastruktūros ir užtikrinti vietą ne mažiau kaip 777 gyventojams. Priedangose įrengiamos vėdinimo sistemos, rezervinis elektros tiekimas, pritaikomi įėjimai/išėjimai žmonėms su negalia.

Projektą įgyvendinsime per 2026–2027 m., jis finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

– Ukmergės „Šilo“ progimnazijos priedanga buvo pristatyta kaip pavyzdinė visam Vilniaus regionui. Kiek realu (ir kiek savivaldybei kainuotų) iki tokio lygio – su vėdinimu, generatoriais ir atsarginiais išėjimais – sutvarkyti kitas rajono priedangas?

– Žinoma, kad realu, tuo ir užsiimame. Kaip jau minėjau, dalyvaujame konkursuose ir gauname lėšų priedangų įrengimui bei jų aprūpinimui reikalingais elementais. Šių finansavimų trūkumas yra tas, kad buvo galima įsigyti tik tam tikras priemones, tačiau ne priedangų remonto darbus. Žinoma, kad norėtųsi, jog priedangos ne tik turėtų tam tikras priemones, bet būtų ir tvarkingose patalpose. Regionų plėtros programoje (ES fondų lėšos) mums yra numatyta papildomų lėšų priedangų įrengimui, kur bus leidžiama atlikti ir statybinius darbus, tad čia galėsime įrengti priedangose ir grindis, sutvarkyti sienas ir kt. Šiam tikslui dar gausime 500 tūkst. Eur. Iš šių lėšų bus tvarkomos seniūnijų bei miesto priedangos.

– Kaip žinia, vykdomas projektas su Raudonuoju Kryžiumi, skirtas aprūpinti 5 kolektyvinės apsaugos statinius generatoriais, lovomis ir miegmaišiais. Papasakokite plačiau apie tai, ar šie ištekliai jau gauti ir kur jie yra sandėliuojami?

– Savivaldybė įgyvendina ne tik priedangų įrengimo projektus, bet ir civilinės saugos stiprinimo projektus. 2025 m. buvo pradėtas projekto „Civilinės saugos stiprinimas Ukmergės rajono savivaldybėje“ įgyvendinimas. Jo metu šeši kolektyviniai apsaugos statiniai buvo aprūpinti būtinomis priemonėmis, skirtomis evakuojamų gyventojų laikinam apgyvendinimui – sulankstomomis lovomis, miegmaišiais, higienos reikmenimis, pirmosios pagalbos rinkiniais, elektros generatoriais. Projekto vertė – 224 933 Eur. Šios priemonės jau įsigytos ir sandėliuojamos tinkamose vietose.

Įgyvendintas projektas „Civilinės saugos stiprinimas Ukmergės rajono savivaldybėje“, kurio metu generatoriai įrengti trijose pagrindinėse ugdymo įstaigose: Antano Smetonos gimnazijoje, Jono Basanavičiaus gimnazijoje ir Dukstynos pagrindinėje mokykloje. Krizės atvejais šios mokyklos gali būti panaudotos gyventojų informavimui, koordinavimui ar laikiniems poreikiams užtikrinti, todėl nepertraukiamas veikimas yra būtinas.

2026 m. rajono savivaldybė tęsia pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir pradeda įgyvendinti antrąjį kolektyvinės apsaugos statinių stiprinimo etapą. Projekto metu 5 kolektyvinės apsaugos statiniai bus aprūpinti būtinųjų priemonių atsargomis, sudarant sąlygas juose laikinai apgyvendinti ne mažiau kaip 1 500 gyventojų. Numatyta įsigyti sulankstomų lovų, miegmaišių, higienos reik-menų, pirmosios pagalbos rinkinių, elektros generatorių. Pirkimų procedūros jau atliktos. Projekto vertė – 120 000 Eur. Įgyvendinimo laikotarpis – 2026–2027 m. Antrasis etapas leis toliau stiprinti ir plėsti kolektyvinės apsaugos statinių tinklą visame Ukmergės rajone, didinant gyventojų saugumą ir savivaldybės pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

Šiame projekte pasitelkiamas ir projekto partneris – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Bendradarbiaujant su šia draugija bus plečiama ir stiprinama savanorių bendruomenė, organizuojamas savanorių pasirengimas veikti ekstremaliųjų situacijų metu, savanoriai bus aprūpinami reikalingomis priemonėmis.

– Neseniai Vidaus reikalų ministerija sušvelnino taisykles ir leido savivaldybėms lanksčiau planuoti biudžetus. Anksčiau savivaldybės turėjo konkuruoti tarpusavyje teikdamos paraiškas, o tai reikalavo ilgų vertinimų ir stabdė procesus. Dabar lėšos paskirstytos iš anksto pagal savivaldybės dydį. Ar Ukmergės rajono savivaldybė jau ruošia paraiškas papildomam finansavimui gauti?

– Kol kas trečio etapo finansavimo kvietimas dar nėra paskelbtas, bet poreikį žinome, priedangų sąrašus turime, tad palaipsniui stengiamės jas aprūpinti reikalingomis priemonėmis. Trūkumas, kad negalima investuoti į tas priedangas, kurioms jau buvo gautas finansavimas, nebent iš sutaupytų lėšų. Naujose finansavimo sąlygose yra numatyta padidinti vienai priedangai galimų skirti lėšų suma, tad tai leis įsigyti daugiau priemonių vienai priedangai.

– Turėjote susitikimą su Vilniaus regioninės karo komendantūros atstovais. Jei šiandien būtų paskelbta komendanto valanda ar mobilizacija, kokia būtų pirmoji (svarbiausia) rajono savivaldybės administracijos užduotis?

– Su Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdybos Vilniaus regiono karo komendantūra esame pasirengę ir 2025 metais patvirtinę sąveikos planą, kuriame yra numatyti veiksmai tarp savivaldybės ir komendantūrų trims galimiems etapams – pasirengimo, mobilizacijos ir karo padėties atveju.

Kokia būtų pirmoji, svarbiausia, rajono savivaldybės administracijos užduotis? Tikriausiai priklausytų nuo situacijos grėsmės ir paskelbtos padėties. Kadangi iki komendanto valandos ar mobilizacijos paskelbimo tikėtina dar vyktų pasiruošimo etapas, pirmiausiai savivaldybė supažindintų komendantą ir jam atstovaujančius karius su savivaldybės Mobilizacijos, Ekstremaliųjų situacijų, Gyventojų evakavimo ir kitais planais bei dokumentais, kurie gali turėti įtakos savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės/ginkluotųjų pajėgų tarpusavio paramai bei sąveikai.

– Kas ištikus oro pavojui fiziškai atrakins Ukmergės mokyklų, seniūnijų, kultūros centrų ir kitų priedangų duris? Ar tam paskirti konkretūs budintys asmenys, ar pasirašytos sutartys?

– Ištikus oro pavojui vidury nakties žmonės turėtų slėptis savo namų rūsiuose ar kitose savo namų saugiose vietose. Įstaigose esančios priedangos yra skirtos dienos metu ten dirbantiems ar pro šalį einantiems žmonėms pasislėpti. Žinoma, turime tikslą kuo labiau padidinti priedangų prieinamumą, tad įstaigos įspėtos būti pasiruošusios atrakinti esamas priedangas, turime ir atsarginius raktus, kurie valdomi ir saugomi centralizuotai. Vis tik suprantame, kad raktai nėra greita ir efektyvi priemonė, tad savivaldybė numačiusi įsigyti ir kur tikslinga priedangose sumontuoti nuotolinio atrakinimo elektronines spynas.

Ukmergės „Šilo“ progimnazijos priedanga buvo pristatyta kaip pavyzdinė visam Vilniaus regionui.

– Savivaldybė tikrino UAB „Ukmergės šilumos“ ir kitų įmonių pasirengimą ekstremaliems scenarijams. Ar rajono strateginės įmonės ir Ukmergės ligoninė turi pakankamai kuro atsargų generatoriams, kad autonomiškai išgyventų bent 72 valandas?

– Taip, mūsų įmonės yra aprūpintos didelio galingumo generatoriais bei kuro talpomis. Nors patys generatoriai turi po 300–400 l talpas, bet įmonės turi ir kuro rezervus. Konkrečių talpų ir rezervo vietų nurodyti dėl saugumo negalime. Tad bendras turimas kuro kiekis tikrai užtikrins mūsų strategiškai svarbių įmonių ir įstaigų poreikį ilgiau nei 72 valandoms.

– Jei reikėtų skubiai evakuoti rajono gyventojus, ar savivaldybės administracija turi tikslų sąrašą ir algoritmą, kaip išvežti pažeidžiamus gyventojus – slaugomus ligonius, neįgaliuosius, vienišus senolius ir pan.?

– Pagal valstybės numatytą scenarijų Ukmergės rajono savivaldybė yra priimančioji savivaldybė, t. y. pas mus būtų atvežami iš Vilniaus miesto savivaldybės evakuojami žmonės. VšĮ Ukmergės ligoninė yra atraminė Santaros klinikų ligoninė, kuri turėtų priimti dalį Santaros pacientų. Jasiuliškių socialinės globos namai taip pat yra pasiruošę priimti dalį evakuojamų neįgaliųjų ir t. t. Kiekviena socialinės globos įstaiga turi jai nustatytas mobilizacines užduotis, civilinio personalo rezervo sąrašus, kuriuose esantys darbuotojai dirbtų ir teiktų paslaugas mobilizacijos ir karo padėties metu. Savivaldybė yra numačiusi gyventojų surinkimo, gyventojų priėmimo ir tarpinius gyventojų evakavimo punktus, jie būtų įkuriami kolektyvinės apsaugos statiniuose.

Manau, kiekviena ekstremali situacija turi savyje baimės, nesaugumo, panikos elementų, to neišvengsime, tad labai svarbu, kad pirmiausiai kiekvienas žmogus, kiekviena šeima atsakingai pažiūrėtų į savo saugumą, susidarytų šeimos planą, apsirūpintų reikalingomis atsargomis ir priemonėmis. Kiekvienas gyventojas turi turėti telefone programėlę Lt72, kur galima rasti visą reikalingą informaciją.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Nijolė STUNDŽIENĖ