Rugpjūtis buvo šilčiausias mėnuo pasaulyje

Šių metų rugpjūtis kartu su 2023 m. liepa buvo šilčiausi mėnesiai per visą stebėjimų istoriją.

Meteo LT Klimato ir tyrimų skyriaus parengtoje apžvalgoje rašoma, jog tai lėmė globalus atšilimas dėl iškastinio kuro deginimo ir sparčiai kylanti paviršiaus temperatūra Ramiajame vandenyne ties pusiauju, susijusi su stipriomis El Niño sąlygomis.

Rugpjūtį vidutinė pasaulinė paviršiaus oro temperatūra buvo 1,65 °C aukštesnė už apskaičiuotą ikipramoninio laikotarpio lygį. Tai buvo pirmasis atvejis nuo 2025-ųjų lapkričio, kai temperatūra viršijo 1,5 °C ribą. Tuo pačiu užfiksuota ir aukščiausia mėnesio vidutinė jūros paviršiaus temperatūra už tropikų esančiose vandenyno dalyse per visą stebėjimų istoriją, kartu su 2024 m. kovu, bei aukščiausia kada nors fiksuota paros jūros paviršiaus temperatūra (21,11 °C).

Rugpjūčio pabaiga taip pat pažymėjo karščiausios vakarų Europos vasarą per stebėjimų istoriją, pralenkiant paskutinį rekordą fiksuotą dar 2003 metais. Rugpjūtį regione tęsėsi karščio bangos ir išskirtinai ekstremalių karščių laikotarpis, prasidėjęs dar gegužę. Didelėje regiono dalyje bei plačiose Vidurio ir Rytų Europos teritorijose taip pat vyravo sausringos sąlygos, stipriausiomis sausromis pasižymėjo Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Rumunija bei Serbija. Sausringiausiuose regionuose daugelio didžiųjų Europos upių nuotėkis buvo išskirtinai mažas, ryškiausiai tai stebėta Reino, Dunojaus, Pietinio Bugo ir Dniepro upėse.

Bendrai 2026 m. tiek rugpjūtis, tiek visa vasara pasižymėjo rekordinėmis temperatūromis, neįprastai šiltais vandenynais bei ryškiu sausros poveikiu daugelyje Europos regionų.

• 2026 m. vasara pasaulyje buvo rekordiškai šilta kartu su 2024 m., o Vakarų Europoje užfiksuota šilčiausia vasara per visą stebėjimų istoriją.
• Jūros paviršiaus temperatūra taip pat pasiekė rekordines reikšmes. Ypač aukšta ji buvo tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje, kur toliau stiprėjo El Niño sąlygos.
• Didelėje Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos dalyje vyravo sausros, labai mažas dirvožemio drėgnumas ir padidėjęs miškų gaisrų aktyvumas.
• Daugelyje Europos upių fiksuotas itin mažas nuotėkis, o kai kur, įskaitant Dunojų, Reiną ir Vyslą, pasiekti rekordiškai žemi sezoniniai rodikliai.

„G. ž.“ inform.