Biologas Albinas Gricius gyvenimą paskyrė grybų tyrimams

Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS

 

Būsimasis mikologas, biomedicinos mokslų daktaras Albinas Gricius gimė 1936 m. rugsėjo 10 d. Ukmergėje. 1954 m. su pagyrimu baigė Ukmergės pedagoginę mokyklą. Kadangi baigusieji su pagyrimu neturėdavo atidirbti 3 m. pagal paskyrimą, o į aukštąsias mokyklas būdavo priimami be stojamųjų egzaminų, tad jis įstojo ir 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, Geografijos, biologijos, chemijos skyrių. Įgijo biologijos-chemijos mokytojo specialybę.

Dirbti pradėjo dar studijuodamas. 1959–1961 m. jis buvo Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto Sporinių augalų sektoriaus vyr. laborantas, 1961–1973 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1988–1999 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1973–1988 m. A. Gricius vadovavo Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos Biologijos ir medicinos mokslinei redakcijai. Dirbdamas parengė ir apgynė (1969 m.) biologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją ,,Lietuvos TSR kempininiai (Polyporaceae s.l.) grybai ir jų ūkinė reikšmė”. Mokslininkas tyrė daugiausia Lietuvos kempininius grybus, ypač medieną gadinančius afitoforiečių eilės grybus. Nagrinėjo jų rūšinę sudėtį, kai kurių rūšių biologines savybes. Nustatė, kad Lietuvoje kempininių grybų yra 137 rūšys, 13 varietetų ir 50 formų, augančių ant 46 sumedėjusių augalų rūšių. Pirmasis Lietuvoje surado jų 39 rūšis, 4 varietetus ir 33 formas. Nustatė, kad šie grybai dažniausiai parazituoja egles, beržus, drebules, juodalksnius, ąžuolus, pušis. Išspausdino per 20 mokslinių, 7 mokslo populiarinamuosius straipsnius. Parengė ir išleido knygas ,,Grybai: Atlasas” (su J. Mazelaičiu, 1966 m., 2 leid. 1970 m.), ,,Lietuvos grybai, t. 6, Afloforiečiai (Aphyllophorales)” (su A. Mateliu, d. 1–2, 1996–2004 m.). Grybautojų ypač pamėgta pirmoji knyga – ją galima įsidėti į kišenę einant grybauti: tam tinka ir formatas, ir neplyštantis plastmasinis viršelis.

Su A. Griciumi susipažinome mokydamiesi Ukmergėje. Kai mes buvome pirmame Ukmergės pedagoginės mokyklos kurse, A. Gricius, labai simpatiškas vaikinas, buvo jau ketvirtakursis. Mokykla yra mokykla, vyresnieji dažnai ignoruoja jaunesniuosius. Tačiau apie A. Gricių to pasakyti negalima. Visuomet su mumis elgėsi maloniai. Jau studijuodamas, šeštadieniais grįžęs į Ukmergę, jis dažnokai apsilankydavo Pedagoginėje mokykloje šokiuose, su mumis, jau antrokais, kaip su sau lygiais sveikindavosi, pasakodavo studijų įspūdžius. Deja, vėliau gyvenime su juo susitikti neteko. Nors abu darbavomės mokslo srityse, bet jos buvo labai jau skirtingos. O populiariąją jo ir J. Mazelaičio knygutę (l970 m. grybų atlasą) nešdavausi į mišką, grybaudamas Žemaitijos, o po to – Vilnijos, Dzūkijos, Švenčionijos miškuose, ji padėjo susipažinti su naujais, vaikystėje nepažintais grybais.

A. Gricius mirė 2011 m. rugsėjo 10 d., per savo 75-ąjį gimtadienį, Vilniuje. Palaidotas Kairėnų kapinėse.

Asmeninio A. AŽUBALIO archyvo nuotrauka