Dehidratacija ir jos pasekmės: kodėl svarbu gerti pakankamai vandens

Vasarą organizmas reikalauja gerokai daugiau skysčių – karštis, aktyvesnis laisvalaikis ar fizinis krūvis lemia spartesnį jų netekimą. Stokodamas skysčių kūnas dažniausiai siunčia aiškius signalus, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti.

Šeimos gydytoja Toma Byštautaitė atkreipia dėmesį, kad organizmui netenkant skysčių pirmiausia pasireiškia burnos džiūvimas ir troškulys, taip pat gali patamsėti šlapimas, atsirasti galvos skausmas, bendras silpnumas ar odos sausumas. Kartais apie skysčių trūkumą signalizuoja ir be aiškios priežasties jaučiamas nuovargis. Šie požymiai rodo, kad organizme skysčių kiekis jau yra sumažėjęs, todėl svarbu nelaukti stipraus troškulio ir vandenį gerti reguliariai visos dienos metu.

Vandens vartojimas yra būtinas tam, kad organizmas galėtų palaikyti normalią kūno temperatūrą, užtikrintų tinkamą kraujotaką, virškinamojo trakto veiklą ir su šlapimu pašalintų nereikalingas medžiagas.

Gerti reikia, tačiau su saiku

Kasdienis vandens poreikis priklauso nuo įvairių veiksnių – individualių organizmo poreikių, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros bei sveikatos būklės. Vis dėlto dažniausiai rekomenduojama per dieną suvartoti apie 1–2 litrus vandens.

Sportuojant ar esant karštam orui skysčių poreikis didėja, nes prakaituojant organizmas netenka daugiau vandens. Tokiose situacijose svarbu gerti dažniau ir daugiau, net jei nejaučiamas stiprus troškulys, nes skysčių netekimas vyksta greičiau nei įprastai.

Vis dėlto svarbu nepersistengti – posakis „kuo daugiau, tuo geriau“ kalbant apie vandens vartojimą nėra teisingas. Nors vanduo yra būtinas organizmui, jo perteklius gali sukelti vadinamąją vandens intoksikaciją, kurios metu sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Esant pernelyg dideliam vandens kiekiui organizme ląstelės ima tinti, o kraujyje esantys eritrocitai gali plyšti, todėl ši būklė gali kelti pavojų gyvybei.

Svarbi ir tinkama mityba

T. Byštautaitė primena, kad be vandens skysčių pusiausvyrą padeda palaikyti ir kiti gėrimai bei kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, žolelių arbatos, natūralios vaisių sultys be pridėtinio cukraus bei lengvos daržovių sriubos.

„Vis dėlto reikėtų vengti saldžių gėrimų ir kofeino turinčių produktų. Pavyzdžiui, kava bei juodoji ir žalioji arbatos turi diuretinį – skysčių pasišalinimo skatinimo – poveikį, todėl šiuos gėrimus vartojant rekomenduojama papildomai išgerti vandens. Taip kompensuojamas nepageidaujamas skysčių netekimas“, – pabrėžia gydytoja.

Jos teigimu, į kasdienę mitybą verta įtraukti ir vaisių bei daržovių, kurios padeda palaikyti hid––rataciją.

„Tarp jų ypač vertingi yra agurkai, arbūzai, salierai, apelsinai, braškės bei pomidorai – šie vaisiai ir daržovės turi daug vandens ir natūraliai prisideda prie skysčių balanso organizme“, – sako T. Byštautaitė.

„G. ž.“ inform.