Padidėjo limfmazgiai? „InnMed“ gydytoja-echoskopuotoja paaiškino, kada jų nereikėtų ignoruoti

Padidėję limfmazgiai dažniausiai yra organizmo reakcija į infekciją.

Persirgus peršalimu, gerklės ar ausų uždegimu, kakle atsiradę patinimai įprastai pradeda mažėti per 1–2 savaites. Tačiau ne visi limfmazgių pakitimai susiję su infekcinėmis ligomis.

Nerimą turėtų kelti be aiškios priežasties didėjantys, kieti, nejudrūs arba kelias savaites nemažėjantys limfmazgiai.

Limfmazgių dydį, formą ir vidinę struktūrą leidžia įvertinti ultragarsinis tyrimas.

„InnMed“ medicinos klinikoje atliekama limfmazgių echoskopija padeda gydytojui nuspręsti, ar pacientui reikalingi papildomi tyrimai.

Kodėl padidėja limfmazgiai?

Limfmazgiai yra limfinės sistemos dalis, padedanti organizmui atpažinti ir šalinti infekcijų sukėlėjus.

Juose kaupiasi ir yra aktyvinamos imuninės ląstelės, todėl kovojant su infekcija limfmazgiai padidėja.

Jų vieta suteikia informacijos apie galimą uždegimo šaltinį:

• Kaklo limfmazgiai padidėja sergant gerklės, tonzilių, ausų infekcijomis ar esant dantų uždegimui.
• Pažastų limfmazgiai reaguoja į rankų, krūtinės srities odos infekcijas ir uždegimus.
• Kirkšnių limfmazgiai padidėja dėl kojų odos infekcijų, žaizdų ar lytinių organų srities uždegimų.

Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, infekcinė mononukleozė, sukelia kelių kūno sričių limfmazgių padidėjimą vienu metu.

Limfmazgiai taip pat padidėja dėl autoimuninių ligų, limfomos, leukemijos ar kitų organų navikų išplitimo į limfmazgius.

Kada padidėję limfmazgiai yra įprasta reakcija į infekciją?

Sergant infekcine liga padidėja arčiausiai uždegimo vietos esantys limfmazgiai.

Pavyzdžiui, dėl gerklės ar tonzilių uždegimo padidėja kaklo limfmazgiai.

Taip organizmas reaguoja į infekciją – limfmazgiuose suaktyvėja imuninės ląstelės, kovojančios su ligos sukėlėjais.

Tokie limfmazgiai vadinami reaktyviaisiais.

Jie dažniausiai būna minkšti ir/arba elastingi, paslankūs ir jautrūs lietimui. Jų padidėjimas sutampa su kitais infekcijos simptomais arba pastebimas jau po ligos.

Infekcijai slūgstant, limfmazgiai palaipsniui mažėja ir į ankstesnį dydį sugrįžta per maždaug 1-2 savaites.

Jei infekcijos simptomai jau praėjo, tačiau limfmazgis toliau didėja arba kelias savaites nemažėja, jo būklę turi įvertinti gydytojas.

Kokie limfmazgių pakitimai rodo, kad būtina išsitirti?

Padidėję limfmazgiai ne visada susiję su infekcija.

Jeigu jų padidėjimo priežastis neaiški arba patinimas nemažėja, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Limfmazgis didėja arba ilgai nemažėja. Jeigu per 2–4 savaites nuo tada, kai pirmą kartą pastebėjote padidėjusį limfmazgį, jis nesumažėjo, būtina kreiptis į gydytoją.
• Limfmazgis kietas, nepaslankus. Liečiant jis nejuda, atrodo tarsi prisitvirtinęs prie aplinkinių audinių.
• Padidėjo limfmazgis virš raktikaulio. Tai sritis kaklo apačioje. Šioje vietoje atsiradusį patinimą būtina ištirti, nes jis siejamas ir su rimtesnėmis ligomis.
• Limfmazgiai padidėję keliose kūno vietose. Pavyzdžiui, vienu metu kakle, pažastyse ir kirkšnyse.
• Kartu atsiranda kitų nepaaiškinamų simptomų. Gausus prakaitavimas naktį, dėl kurio permirksta drabužiai ar patalynė, svorio kritimas arba pasikartojantis karščiavimas (38 °C ir daugiau),.

Kada reikalinga skubi gydytojo apžiūra?

Jeigu limfmazgis sparčiai didėja, yra labai skausmingas, oda virš jo parausta ir tampa neįprastai šilta, tai gali būti bakterinio uždegimo ar pūlinio požymiai.

Ypač svarbu skubiai kreiptis į gydytoją, jei kartu pakyla kūno temperatūra.

Jeigu dėl kaklo patinimo pasidaro sunku kvėpuoti ar ryti, būtina skubi medicininė pagalba.

Ką apie limfmazgių būklę parodo echoskopijos tyrimas?

Echoskopija leidžia apžiūrėti po oda esančius limfmazgius ir įvertinti jų sandarą.

Tyrimo metu matomi ne tik apčiuopiami, bet ir giliau audiniuose esantys pakitimai.

Gydytojas echoskopuotojas vertina:

• Dydį ir formą. Nustatomi limfmazgio matmenys ir tai, ar jis išlaikęs įprastą ovalią formą.
• Vidinę struktūrą. Vertinamas limfmazgio centras ir išorinis audinių sluoksnis, ar jie turi įprastą sandarą.
• Kraujotaką. Doplerio tyrimas parodo, kaip kraujas pasiskirstęs limfmazgio viduje.
• Aplinkinius audinius. Ieškoma uždegimo, skysčio sankaupų ar kitų pakitimų.

Reaktyviesiems limfmazgiams būdinga ovali forma, normali vidinė sandara ir kraujotaka limfmazgio centre.

Apvali forma, pakitusi vidinė sandara, netolygiai sustorėjęs išorinis sluoksnis ir kraujotaka limfmazgio pakraščiuose yra požymiai, dėl kurių reikalingas išsamesnis ištyrimas.

Vien limfmazgio dydis neparodo jo padidėjimo priežasties.

Todėl gydytojas vertina ne tik echoskopijos rezultatus, bet ir paciento simptomus bei ligos istoriją.

Ar echoskopija gali nustatyti, ar limfmazgis piktybinis?

Echoskopija padeda atpažinti įtartinus limfmazgių pakitimus, tačiau vien ultragarsinio tyrimo nepakanka piktybinei ligai patvirtinti arba atmesti.

Jeigu tyrimo metu nustatomi įtartini požymiai, gydytojas sprendžia dėl papildomo ištyrimo. Atsižvelgiant į situaciją, skiriami kraujo tyrimai, kiti vaizdiniai tyrimai arba biopsija.

Biopsijos metu paimamas limfmazgio audinio mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. Šis tyrimas leidžia nustatyti ląstelių pakitimus ir patvirtinti arba atmesti piktybinę ligą.