Vieno antkapinio paminklo Pašilės kapinėse istorija

Raimundas KLIMAVIČIUS

 

Dažnas apsilankantis Pašilės kapinėse pastebi juodo marmuro paminklą ant čia palaidoto Kosakovskių giminės ketvirtojo Vaitkuškio dvaro savininko, žinomo XIX a. pabaigos–XX a. pradžios fotografo, visuomenės veikėjo grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio kapo. Apie jo gyvenimą ir veiklą yra parašyta nemažai straipsnių ir išleista knygų. Tačiau atrodo, jog iki šiol nepasidomėta to antkapinio paminklo istorija.

O paminklas vertas dėmesio, gal net kartu su grafo kapu galėtų pretenduoti būti įtrauktu į Kultūros paveldo registrą, kaip dabar jau yra įtraukta Pašilės kapinių tvora su vartais ar šiose kapinėse esantis literatūros tyrinėtojo Vinco Kuzmicko kapas.

Grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio laidotuvės

Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (gimęs 1837 m.) mirė Vaitkuškyje 1905 m. lapkričio 4 d. ir buvo pašarvotas rūmų koplyčioje. Tų pačių metų lapkričio 8 d. jo kūnas, lydimas Pašilės filialinės bažnyčios kunigo Kazimiero Grinkevičiaus, buvo palaidotas Pašilės kapinėse. Kaip savo atsiminimuose rašo grafo sūnus Jonas Eustachijus, „laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, kaimynų, giminių, valstiečių ir daug kunigų“.

Atrodo, jog S. K. Kosakovskis buvo palaidotas jau anksčiau kapo vietoje įrengtame laidojimo rūsyje, nes J. E. Kosakovskis savo atsiminimuose nurodo, jog „tėvo karstas buvo įneštas į kapą“, t. y. į laidojimo rūsį. Ar iki to laiko ten buvo koks nors paminklas, kol kas duomenų nerasta.

A. Prušinskio akmens apdirbimo dirbtuvės Varšuvoje

Pagaminti paminklą palaidotam grafui buvo patikėta Varšuvoje veikusioms A. Prušinskio akmens apdirbimo dirbtuvėms. Tai liudija ant vieno iš kapo aptvėrimo stulpelių iškaltas įrašas „A. PRUSZYŃSKI w WARSZAWIE“. Šias dirbtuves 1880 metais Varšuvoje, Volska g. 14, įkūrė vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės Varšuvos skulptorių Andžiejus Prušinskis (Andrzej Pruszyński) (1836–1895). Jis garsėjo kaip puikus portretistas, tačiau taip pat kūrė religines ir alegorines kompozicijas bei buitinio žanro scenas. A. Prušinskio sukurtuose antkapiniuose paminkluose dažniausiai matomi skulptūriniai portretai, medalionai su mirusiojo atvaizdu, asmens profesiją atspindintys simboliai, šventųjų figūros. Užsakymų pagaminti antkapinius paminklus dirbtuvės gaudavo iš visos buvusios Lenkijos-Lietuvos valstybės teritorijos. Pavyzdžiui, skulptoriaus A. Prušinskio sukurtas gydytojo Adomo Ferdinando Adamovičiaus smiltainio paminklas stovėjo Vilniaus evangelikų senosiose kapinėse. (Jas sunaikinus, 1962 m. paminklas buvo perkeltas į Rasų kapines.)

Stulpelis su A. Prušinskio dirbtuvių Varšuvoje signatūra.

Tuo metu, kai buvo užsakytas paminklas S. K. Kosakovskiui, skulptorius A. Prušinskis jau buvo miręs. Vadovavimą dirbtuvėms perėmė jo sūnus Leonardas, o ten pagamintus paminklus ir toliau žymėjo signatūra „A. PRUSZYŃSKI w WARSZAWIE“. Visa tai ir lėmė, kad dirbtuvės, išlaikiusios Prušinskio vyresniojo kurtų antkapinių paminklų stilistiką, S. K. Kosakovskio paminkle panaudojo kito žinomo lenkų skulptoriaus Zigmunto Langmano (1860–1924) sukurtą grafo portretinį medalioną, kurį ir matome ant paminklo Pašilės kapinėse. Jis išlietas iš bronzos ir pritvirtintas paminklo iš juodo marmuro centre. Medaliono briaunos apačioje dešinėje yra skulptoriaus parašas „Z. LANGMAN“.

S. K. Kosakovskio portretinis medalionas

Zigmuntas Langmanas gimė Krokuvoje, mokėsi to miesto garsiojoje Dailės mokykloje (Szkołą Sztuk Pięknych), kurios direktoriumi buvo garsus dailininkas Janas Mateika. Vėliau studijas baigė Miuncheno akademijoje ir Romoje pas italų skulptorių Giulio Monteverde. Kūrė daugiausia skulptūras ir skulptūrines kompozicijas Lenkijos bažnyčioms, viešiesiems pastatams, yra sukūręs epitafinių lentų, portretinių bareljefų. Dabar sunku pasakyti, ar S. K. Kosakovskio portretinį medalioną skulptorius sukūrė specialiai šiam paminklui, ar anksčiau. Negalima atmesti galimybės, jog šių dviejų žmonių keliai susikirto grafui esant dar gyvam, kai Z. Langmanas 1900–1912 metais gyveno Varšuvoje. Ten jis galėjo susipažinti su S. K. Kosakovskiu, kuris dažnai lankydavosi savo rūmuose Varšuvoje ir buvo Varšuvos dailės skatinimo draugijos nariu. Z. Langmano darbų sąraše, paskelbtame akademiniame leidinyje „Słownik artystów polskich“, nėra užfiksuota, jog jis tokį portretinį medalioną yra sukūręs.

 

Portretinis medalionas su skulptoriaus Z. Langmano parašu ant paminklo.

Z. Langmano sukurtas S. K. Kosakovskio portretinis atvaizdas ant jo paminklo Pašilės kapinėse nėra vienintelis. Labai panašus grafo medalionas, pasirašytas Z. Langmano, yra saugomas Druskininkų miesto muziejuje, į kurį jis pateko 2011 m. su muziejui dovanota Snieguolės Jurskytės ir Domo Akstino kolekcija „Port-retai“. Tai bronzinis 41 cm skersmens bareljefas su grafo portretiniu atvaizdu, identišku esančiam ant antkapinio paminklo Pašilės kapinėse.

Dar vienas lygiai toks pats, kaip Druskininkų muziejuje, medalionas, pavadintas „Ūsuoto vyro portretu“, su skulptoriaus parašu „Z. Langman“ yra saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Tik pastarasis yra pagamintas iš gipso ir 42 cm skersmens, o jo viršuje yra metalinė kilpelė jam pakabinti. Greičiausia, tai yra gipsinis to paties kūrinio variantas. Šių abiejų muziejuose saugomų kūrinių detalesnė proveniencija nėra žinoma. Galbūt jie kažkada priklausė Kosakovskių giminės meno kolekcijai ir buvo saugomi kuriame nors jų dvare Lietuvoje, gal net Vaitkuškyje?

S. K. Kosakovskio portretinis medalionas, saugomas Druskininkų miesto muziejaus rinkiniuose. Nuotrauka iš www.limis.lt

Tolesnis paminklo likimas

A. Prušinskio dirbtuvėse paminklas S. K. Kosakovskiui buvo pagamintas 1906 m. rudenį. Tų metų spalio 28 d. grafo Stanislovo Kazimiero sūnus Mykolas Stanislovas Kosakovskis už jį L. Prušinskiui sumokėjo 1 000 rublių. Tai užfiksuota Varšuvos diskonto banko čekių knygelės šaknelėje, išlikusioje Kosakovskių archyvo dokumentuose, saugomuose Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Kaina nemaža. Palyginimui galima nurodyti, jog po šešerių metų tas pats grafas Mykolas Stanislovas nusipirko automobilį „Overland 45 HP“, už kurį sumokėjo 4 550 rublių. Labai tikėtina, jog minint pirmąsias grafo S. K. Kosakovskio mirties metines, paminklas, pagamintas Varšuvoje, jau stovėjo ant jo kapo Pašilėje.

Sovietiniais metais šis paminklas buvo suniokotas, pavogtos kapą juosiančios grandinės, nuplėšyti metaliniai paminklo papuošimai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kapas buvo sutvarkytas, paminklas dalinai atkurtas.

AUTORIAUS asmeninio archyvo nuotraukos