Kokie verslai labiausiai pasiteisina ir kokie rizikingiausi? [ANALIZĖ]

Kiekvienais metais daugybė žmonių svarsto atsisakyti samdomo darbo ir pradėti savo veiklą. Idėjų netrūksta, tačiau ne kiekvienai jų lemta išsilaikyti bent kelerius metus. Lietuvoje verslai kuriami itin aktyviai – 2023 m. naujos įmonės sudarė 19,6 proc. visų veikiančių įmonių, ir tai buvo didžiausia dalis ES. Vis dėlto pradėti verslą ir jį išlaikyti – du skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, iš 2013 m. įkurtų Lietuvos įmonių po penkerių metų veikė vos 26 proc. Šie skaičiai primena, kad vien geros idėjos neužtenka – svarbu įvertinti ir jos perspektyvas, konkurenciją bei galimybes ilgainiui uždirbti.

Verslo idėjos tiek vyrams, tiek moterims gali būti labai įvairios, tačiau renkantis veiklos kryptį svarbu įvertinti jos perspektyvas. Statistika rodo, kad kai kuriuose sektoriuose naujoms įmonėms išsilaikyti rinkoje sekasi geriau nei kituose. Labiausiai pasiteisina: sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, švietimas ir mokymai, teisinės ir finansinės paslaugos, kvalifikuotų meistrų ir aplinkos priežiūros paslaugos, nekilnojamojo turto veikla. Rizikingiausi: kurjerių ir krovinių pervežimo paslaugos, prekyba tik internetu, restoranų ir renginių maitinimo verslas, statybos, administracinės ir kitos pagalbinės paslaugos įmonėms.

Labiausiai pasiteisinantys verslai

Kai kurie verslai turi daugiau galimybių išsilaikyti dėl nuolatinės paslaugų paklausos, ilgalaikių santykių su klientais ar mažesnės konkurencijos. Nors sėkmės negarantuoja nė viena veiklos sritis, tam tikros jų pasižymi palankesnėmis sąlygomis. Aptarkime penkias tokias verslo kryptis.

1. Sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos – vienos perspektyviausių

Sveikatos priežiūra išsiskiria tuo, kad šių paslaugų žmonėms reikia nuolat, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos. Be to, pacientai dažnai prisiriša prie specialistų, kuriais pasitiki, todėl gerą reputaciją turintis gydytojas ar odontologas gali užsitikrinti nuolatinių klientų ratą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iš 2019 m. įkurtų medicinos ir odontologijos praktikų po penkerių metų veikė net 66,4 %.

Vis dėlto tai nėra lengvai prieinamas verslas. Norint atidaryti medicinos ar odontologijos kabinetą, reikia atitinkamos kvalifikacijos, licencijų ir nemažų pradinių investicijų. Todėl ši sritis dažniausiai tinkamiausia jau turintiems reikalingą išsilavinimą ir profesinę patirtį.

2. Švietimas ir mokymai – galimybė užsitikrinti nuolatinius klientus

Kalbų kursai, korepetitorių paslaugos, vaikų užimtumo studijos ar profesiniai mokymai – švietimo srityje galima rasti įvairiausių verslo idėjų. Vienas didžiausių jų privalumų yra galimybė dirbti su tais pačiais klientais ilgesnį laiką.

Pavyzdžiui, pas korepetitorių mokinys gali lankytis visus mokslo metus, o užsienio kalbos besimokantis žmogus – net kelerius metus. Tokiu būdu verslas gauna reguliarias pajamas ir tampa mažiau priklausomas nuo nuolatinės naujų klientų paieškos. Kita vertus, pradėjus savarankišką mokymų veiklą, viskas dažnai priklauso nuo vieno specialisto. Norint plėstis, ilgainiui gali prireikti papildomų dėstytojų arba naujų paslaugų.

3. Teisinės ir finansinės paslaugos – verslas, grįstas pasitikėjimu

Teisinių, buhalterinių ir kitų finansinių paslaugų verslai dažnai remiasi ilgalaikiais santykiais su klientais. Pavyzdžiui, įmonė, patikėjusi buhalterinę apskaitą vienam specialistui, paprastai nėra linkusi jo keisti be rimtos priežasties. Panašiai ir žmonės, radę patikimą teisininką, prireikus dažnai kreipiasi į jį pakartotinai.

Šiose srityse ypač svarbi reputacija, todėl įsitvirtinę specialistai gali sulaukti nemažai klientų rekomendacijų. Tačiau naujokams pradžia būna sudėtingesnė, nes pasitikėjimą tenka pelnyti. Be to, kai kurioms profesijoms reikalingas specialus išsilavinimas, kvalifikacija ar leidimai. Taigi norint pradėti tokį verslą dažniausiai neužtenka vien noro – būtinos ir atitinkamos žinios.

4. Kvalifikuoti amatai ir aplinkos priežiūra – paklausa išlieka

Santechnikai, elektrikai, šildymo sistemų montuotojai ar aplinkos priežiūros specialistai teikia paslaugas, kurių poreikis paprastai niekur nedingsta. Sugedus vandentiekiui ar prireikus įrengti elektros instaliaciją, klientai ieško žmogaus, galinčio tinkamai atlikti darbus.

Šio verslo privalumas yra tai, kad gerą specialistą gali būti nelengva pakeisti. Kvalifikuoti meistrai dažnai sulaukia užsakymų per rekomendacijas, o dalis paslaugų, pavyzdžiui, želdinių priežiūra, kartojasi kiekvieną sezoną. Vis dėlto nereikėtų pamiršti fizinio darbo, reikalingos kvalifikacijos, įrankių įsigijimo ir kartais gana didelio sezoniškumo. Be to, dirbant vienam, galimybės priimti daugiau užsakymų yra ribotos.

5. Nekilnojamojo turto veikla – viskas priklauso nuo pasirinkto modelio

Nekilnojamojo turto sektorius apima kur kas daugiau nei butų pirkimą ir pardavimą. Čia galima užsiimti ilgalaike nuoma, būsto administravimu, tarpininkavimu ar kitomis su nekilnojamuoju turtu susijusiomis paslaugomis.

Kai kurie šių verslo modelių leidžia užsitikrinti gana reguliarias pajamas. Pavyzdžiui, administruojant nuomojamus būstus, galima sudaryti ilgalaikes sutartis su jų savininkais. Tuo tarpu nekilnojamojo turto brokerio uždarbis dažniau priklauso nuo sudarytų sandorių skaičiaus. Vis dėlto visa sritis jautri ekonomikos pokyčiams. Pakilus palūkanų normoms ar sumažėjus būsto paklausai, gali sulėtėti sandoriai ir sumažėti pajamos. Todėl prieš pradedant verta gerai įvertinti pasirinkto verslo modelio privalumus ir trūkumus.

Rizikingiausi verslai

Net ir didelę paklausą turintis verslas nebūtinai yra pelningas. Kai kuriose srityse išsilaikyti rinkoje ypač sunku dėl didelių išlaidų, stiprios konkurencijos ar nepastovių užsakymų. Toliau apžvelgsime penkias verslo kryptis, kurias renkantis reikėtų itin atidžiai įvertinti galimas rizikas.

1. Kurjerių ir pervežimo paslaugos – didelės išlaidos ir konkurencija

Iš pirmo žvilgsnio kurjerių ar krovinių pervežimo verslas atrodo gana patraukliai. Prekes reikia pristatyti kasdien, o elektroninė prekyba sukuria nuolatinį transportavimo paslaugų poreikį. Tačiau tai nereiškia, kad šioje srityje lengva uždirbti.

Didelę pajamų dalį gali sunaudoti degalai, transporto priemonių priežiūra, draudimas ir darbuotojų atlyginimai. Be to, konkuruoti tenka ne tik su kitais smulkiais vežėjais, bet ir su didelėmis logistikos bendrovėmis. Lietuvos bendrovės „Creditreform“ tyrimo duomenimis, logistikos įmonės sudaro apie 6 % visų šalyje užfiksuotų įmonių bankrotų. Nors šis skaičius neparodo tikimybės, kad konkretus verslas bankrutuos, jis primena, jog net ir didelę paklausą turinčioje srityje finansinių sunkumų netrūksta.

2. Internetinė prekyba – lengva pradėti, sunkiau išsiskirti

Šiais laikais internetinę parduotuvę galima atidaryti gana greitai ir neturint didelių pradinių investicijų. Tačiau būtent tai ir yra vienas didžiausių šios srities iššūkių – konkurentų netrūksta, o pirkėjai gali lengvai palyginti skirtingų pardavėjų kainas.

Be to, internetinės parduotuvės išlaidos neapsiriboja prekių įsigijimu. Tenka mokėti už reklamą, pristatymą, prekių grąžinimą, o kartais ir sandėliavimą. Jeigu parduodamos prekės niekuo neišsiskiria, pritraukti klientus gali būti sudėtinga. Todėl prieš pradedant verta gerai išanalizuoti pasirinktą nišą ir išsiaiškinti, ar rinkoje dar yra vietos naujam pardavėjui. Kartais geriau siūlyti siauresnį, specifinius poreikius atitinkantį asortimentą, nei bandyti konkuruoti su didžiosiomis prekyvietėmis.

3. Renginių maitinimas ir restoranai – nelengva išlaikyti pelningumą

Nuosava kavinė ar restoranas daugeliui atrodo patraukli verslo idėja, ypač mėgstantiems gaminti. Tačiau maitinimo sektoriuje netrūksta iššūkių, o viena pagrindinių problemų – nemažos nuolatinės išlaidos.

Patalpų nuoma, darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai ir maisto produktai kainuoja net tada, kai klientų mažiau nei tikėtasi. Dar sudėtingiau gali būti renginių maitinimo versle, kur pajamos dažnai priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, vasarą gali netrūkti vestuvių ir kitų švenčių užsakymų, o žiemą jų gerokai sumažėti. Dėl šios priežasties prieš pradedant veiklą naudinga apskaičiuoti ne tik galimą uždarbį, bet ir tai, kiek klientų reikės sulaukti, kad pavyktų padengti išlaidas.

4. Statybų verslas – ypač jautrus ekonominiams pokyčiams

Statybų sektorius Lietuvoje išsiskiria didele bankrotų dalimi. „Creditreform“ duomenimis, šios srities įmonėms tenka apie 7,5 % visų šalies bankrotų. Tiesa, tai nereiškia, kad bankrutuoja tokia dalis statybų įmonių – rodikliui įtakos turi ir didelis šiame sektoriuje veikiančių verslų skaičius.

Viena pagrindinių rizikų yra priklausomybė nuo ekonomikos svyravimų. Sulėtėjus nekilnojamojo turto rinkai, sumažėja naujų projektų ir užsakymų, o išaugus statybinių medžiagų kainoms gali gerokai sumažėti numatytas pelnas. Be to, nemažų sunkumų sukelia vėluojantys klientų atsiskaitymai. Todėl statybų versle ypač svarbu atsakingai planuoti finansus, turėti rezervą nenumatytoms išlaidoms ir nepasikliauti vienu dideliu užsakovu.

5. Verslo administravimo ir pagalbinės paslaugos – sunku išsiskirti iš konkurentų

Įmonėms nuolat reikia įvairios pagalbos – nuo administracinių darbų ir dokumentų tvarkymo iki klientų aptarnavimo ar kitų kasdienių užduočių. Todėl tokias paslaugas teikiantis verslas gali atrodyti gana patrauklus, ypač jeigu pradžioje nereikia didelių investicijų.

Vis dėlto paprastesnes administracines paslaugas gali siūlyti daug skirtingų specialistų, todėl konkurencija neretai būna didelė. Klientams taip pat gali būti nesunku pakeisti paslaugų teikėją, jeigu kitas pasiūlo mažesnę kainą. Dėl šios priežasties naudinga pasirinkti aiškią specializaciją, pavyzdžiui, aptarnauti konkrečios srities įmones arba siūlyti paslaugas, kurioms reikia specifinių žinių. Ilgalaikės sutartys su klientais taip pat gali padėti užtikrinti stabilesnes pajamas.