Maistas brangus, bet šuniui netinka? „Dokrinesa“ ekspertai paaiškino, į ką žiūrėti etiketėje

Aukšta šunų maisto kaina negarantuoja, kad jo sudėtis atitiks konkretaus augintinio mitybos poreikius.

Net ir brangesnis sausas maistas gali netikti dėl per didelio kaloringumo, netinkamo maistinių medžiagų santykio ar ingredientų, kurių šuo netoleruoja.

Renkantis pašarą svarbu vertinti ne tik gamintojo nurodomus privalumus, bet ir ingredientų sąrašą, analitinę sudėtį, maistinę vertę, šuns amžių ir sveikatos būklę.

Palyginti skirtingų gamintojų sudėtis ir pasirinkti augintinio poreikius atitinkantį sausą maistą šunims galima „Dokrinesa“ parduotuvėje.

Ką ingredientų sąraše reiškia pirmosios sudedamosios dalys?

Šunų maisto ingredientai etiketėje nurodomi mažėjančia tvarka pagal svorį iki gamybos – pirmiausia pateikiamos tos žaliavos, kurių naudojama daugiausia.

Tačiau pirmasis ingredientas ne visada parodo tikrąją maistinę vertę galutiniame produkte.

Pavyzdžiui, šviežioje mėsoje yra daug vandens, kuris gamybos metu išgaruoja.

Todėl užrašas „30 % šviežios vištienos“ etiketėje nereiškia, kad galutiniame sausame maiste bus atitinkamas kiekis baltymų.

Tuo tarpu džiovintoje mėsoje drėgmės jau nėra, todėl tas pats jos kiekis sąrašo pradžioje reikš kur kas daugiau baltymų.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kaip tiksliai įvardijami ingredientai.

Užrašas „vištiena“ nurodo konkrečią žaliavą, o bendra frazė „mėsa ir gyvūninės kilmės produktai“ suteikia pirkėjui mažiau informacijos apie tikrąją sudėtį (nors tai savaime nereiškia prastos kokybės)

Ką parodo analitinė šunų maisto sudėtis?

Analitinė sudėtis nurodo pagrindinių maistinių medžiagų kiekį pašare.

Šie duomenys padeda palyginti produktus, tačiau juos reikia vertinti atsižvelgiant į konkretaus šuns mitybos poreikius.

Ant sauso maisto pakuotės paprastai nurodomi keturi pagrindiniai rodikliai („žali“ čia reiškia bendrą, laboratorijoje išmatuotą kiekį):

• Žali baltymai. Nurodo bendrą baltymų kiekį pašare, išreikštą procentais. Šis rodiklis neparodo, iš kokių ingredientų gaunami baltymai.
• Žali riebalai. Nurodo bendrą riebalų kiekį pašare, išreikštą procentais.
• Žalia ląsteliena. Nurodo laboratoriniu metodu nustatytą skaidulinių medžiagų kiekį. Šis rodiklis neatspindi visų pašare esančių maistinių skaidulų.
• Žali pelenai. Nurodo neorganinių mineralinių medžiagų likutį, nustatomą laboratorinio tyrimo metu. Tai nėra į pašarą pridedami pelenai.

„Dokrinesa“ ekspertai pabrėžia, kad vertinant analitinę sudėtį svarbu atsižvelgti ne į vieną rodiklį, o į bendrą maistinių medžiagų santykį.

Pavyzdžiui, didelis baltymų kiekis savaime nereiškia, kad pašaras tinkamesnis konkrečiam šuniui.

Augančio šuniuko, aktyvaus suaugusio šuns ir mažai judančio senjoro augintinio mitybos poreikiai žymiai skiriasi.

Kodėl etiketėje svarbu ieškoti užrašo „visavertis pašaras“?

Visavertis pašaras aprūpina šunį visomis būtinomis medžiagomis ir gali būti vienintelis kasdienės mitybos šaltinis.

Tuo tarpu papildomas pašaras (skanėstai ar konservai-papildai) neturi reikalingo medžiagų balanso, todėl vien juo maitinti šuns negalima.

Tačiau užrašas „visavertis pašaras“ dar nereiškia, kad produktas tinka bet kuriam augintiniui – būtina patikrinti ir jo gyvenimo stadiją.

Augančiam šuniukui reikalingas visiškai kitoks medžiagų santykis nei suaugusiam šuniui ar senjorui.

Pavyzdžiui, šuniukų maiste ypač svarbus kalcio ir fosforo balansas kaulų vystymuisi, todėl suaugusiems skirtas visavertis maistas augančiam augintiniui netiks.

Ar didesnis baltymų kiekis ir begrūdė sudėtis reiškia geresnį maistą?

Gamintojai ant pakuočių dažnai išskiria didelį baltymų kiekį ir begrūdę sudėtį. Tačiau šios savybės savaime nereiškia, kad pašaras yra geresnis ar tinkamesnis konkrečiam šuniui.

Vertinant baltymus svarbus ne tik jų kiekis, bet ir kokybė, aminorūgščių sudėtis bei bendras maistinių medžiagų balansas.

Grūdų nebuvimas taip pat nėra privalumas savaime.

Kviečiai, ryžiai ar kukurūzai nėra kenksmingi daugumai šunų. Tinkamai apdoroti grūdai gali būti geras energijos ir kitų maistinių medžiagų šaltinis.

Begrūdis pašaras nebūtinai yra ir hipoalerginis. Jame gali būti gyvūninių baltymų, kurie konkrečiam šuniui sukels alerginę reakciją.

Kodėl svarbus maisto kaloringumas ir šėrimo norma?

Vienodas skirtingo pašaro kiekis gali suteikti nevienodą kiekį energijos.

Renkantis šunų maistą svarbu patikrinti jo kaloringumą, kuris dažniausiai nurodomas kilokalorijomis kilogramui (kcal/kg) arba 100 gramų pašaro.

Pavyzdžiui, 100 g pašaro, kurio energinė vertė yra 3 500 kcal/kg, suteikia 350 kcal, o toks pats kiekis pašaro, kurio energinė vertė siekia 4 200 kcal/kg, – 420 kcal.

Tai reiškia, kad norint gauti tokį patį energijos kiekį, šuniui užteks mažesnės porcijos kaloringesnio pašaro.

Tačiau šėrimo norma priklauso ir nuo šuns svorio, amžiaus, aktyvumo bei bendros sveikatos būklės.

Ant pakuotės pateiktos šėrimo normos yra orientacinės, todėl jas reikia koreguoti pagal individualius augintinio poreikius.

Kokie požymiai rodo, kad pasirinktas maistas šuniui gali netikti?

Pasirinktas pašaras šuniui gali netikti dėl tam tikrų ingredientų, netinkamo kaloringumo ar individualaus maisto netoleravimo.

Kad pasirinktas pašaras šuniui gali netikti, rodo šie požymiai:

• Pasikartojantis viduriavimas ar minkštos išmatos. Jeigu šuo netoleruoja tam tikrų pašaro sudedamųjų dalių, gali sutrikti virškinimas ir skysčių įsisavinimas žarnyne. Dėl to išmatos tampa skystesnės arba padažnėja tuštinimasis.
• Vėmimas ir padidėjęs dujų kaupimasis. Vėmimas gali pasireikšti dėl virškinamojo trakto sudirginimo, o dujos kaupiasi, kai žarnyno bakterijos skaido nevisiškai suvirškintas maistines medžiagas.
• Odos niežėjimas ir pasikartojantys ausų uždegimai. Esant alergijai maistui, imuninė sistema reaguoja į tam tikrus pašaro baltymus. Šuniui gali niežėti oda ir kartotis ausų uždegimai.
• Svorio augimas arba kritimas. Jei laikantis šėrimo normos šuns svoris pradeda didėti arba mažėti, pašaro kaloringumas ar nurodytas porcijos dydis gali neatitikti individualių augintinio poreikių.