Įsisiurbė erkė? Kada nereikia skubėti daryti tyrimų ir kokie simptomai pavojingiausi

Šalta žiema šiemet nepadėjo – erkių ir toliau gausu visoje Lietuvoje: tiek miškuose, tiek miestų parkuose. Šeimos gydytojas primena, kaip elgtis pastebėjus įsisiurbusią erkę arba po buvimo gamtoje pajutus neįprastus simptomus: karščiavimą, galvos, sąnarių skausmą, neįprastą nuovargį.

 

Kaip elgtis įsisiurbus erkei?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje registruota daugiau nei 15 tūkst. Laimo ligos ir daugiau kaip 600 erkinio encefalito atvejų, todėl budrumas išlieka itin svarbus.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją rekomenduojama kuo greičiau pašalinti smulkiu pincetu ar specialiu traukikliu – suimant kuo arčiau odos ir traukiant lėtai, nespaudžiant erkės kūno.

Erkės nerekomenduojama tepti aliejumi, spiritu ar kremu. Po įkandimo maždaug mėnesį svarbu stebėti savijautą ir atkreipti dėmesį į plintantį odos paraudimą, karščiavimą, galvos, raumenų ar sąnarių skausmus bei stiprų silpnumą.

Vilniaus universiteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius pabrėžia, kad po erkės įkandimo nereikėtų skubėti tirti nei pačios erkės, nei iš karto atlikti kraujo tyrimų. Net jei erkėje randamas sukėlėjas, tai dar nereiškia, kad žmogus užsikrėtė, kita vertus, ankstyvi kraujo tyrimai gali būti klaidingai neigiami, nes organizmas dar nebūna spėjęs suformuoti antikūnų.

Jei po erkės įkandimo atsiranda plintantis odos paraudimas, gydytojas dažniausiai diagnozę nustato pagal simptomus ir gydymą pradeda nelaukdamas tyrimų. Kraujo tyrimai dėl Laimo ligos patikimiausi praėjus 4–6 savaitėms po galimo užsikrėtimo, tačiau svarbu žinoti, kad teigiamas antikūnų atsakymas ne visada reiškia aktyvią ligą – jis gali rodyti ir anksčiau persirgtą infekciją ar būti susijęs su kitomis ligomis, tokiomis kaip Epstein-Barr virusas ar reumatoidinis artritas.

Pasak V. Kasiulevičiaus, skiepas po erkės įsisiurbimo nuo erkinio encefalito jau nebeapsaugos, tačiau skiepytis verta visus metus, nes erkės aktyvios ilgą laiką ir aptinkamos visoje šalyje – ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, kiemuose, šalia pėsčiųjų takų. Taip pat svarbu žinoti, kad vakcina apsaugo tik nuo erkinio encefalito, bet ne nuo Laimo ligos, todėl net ir pasiskiepijus būtina naudoti repelentus, dėvėti tinkamus drabužius ir po buvimo gamtoje atidžiai apžiūrėti kūną.

Kokie simptomai išduoda pavojingas ligas?

Laimo ligai būdinga migruojanti eritema, kuri nuolat plečiasi, ir dažnai būna didesnė nei keli centimetrai. Ji nebūtinai atrodo kaip klasikinis „taikinys“ su šviesiu centru, kartais ji atrodo tiesiog kaip tolygiai rausva ar melsvai rausva plintanti dėmė. Svarbiausias požymis, anot gydytojo, yra ne forma, o tai, kad paraudimas vis didėja.

Ligą taip pat gali išduoti karščiavimas, šaltkrėtis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai, nuovargis, padidėję limfmazgiai. Negydoma Laimo liga gali pažeisti nervų sistemą, širdį ar sąnarius, tačiau anksti diagnozavus dažniausiai sėkmingai gydoma antibiotikais.

Erkinis encefalitas dažnai prasideda į gripą panašiais simptomais – karščiavimu, silpnumu, galvos ar raumenų skausmais. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus maždaug 7–14 dienų nuo užsikrėtimo.

Daliai žmonių po pirmosios ligos bangos savijauta trumpam pagerėja, tačiau vėliau gali prasidėti antroji, pavojingesnė banga, kai pažeidžiama centrinė nervų sistema. Tuomet pasireiškia aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, vėmimas, mieguistumas, sąmonės ar koordinacijos sutrikimai.

Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, svarbiausia prevencija – skiepai, apsauga nuo erkių ir atsargumas vartojant nepasterizuotą pieną ar jo produktus.

Daugeliui susirgusiųjų šia liga tenka patirti savaites trunkantį gydymą, o maždaug 30 proc. pacientų liekamieji reiškiniai gali tęstis mėnesius ar net visą gyvenimą.

„G. ž.“ inform.