Bažnyčios liekanų idėja Deltuvai

Vytautas ČESNAITIS

Almanacho „ESKIZAI“ redaktorius

 

Kodėl man patinka būti Deltuvoje, puikiai jaustis ir net šypsotis? Ant rimto, kodėl? Gal, kad bent minimaliai žinau jos tolimąją praeitį: vienuolių kronikomis užfiksuotą 1219-ųjų pagoniškąją kilmę, 1468-iais Romos popiežiaus suteiktus Švč. Mergelės Marijos atlaidus, kurių dokumentinio patvirtinimo – sovietmečiu slėptos ir prieš kelerius metus surastos senosios bulės galia laikantis Švč. Trejybės parapijos Žolinės tradicijos įžadų tebegyvuoja. Ko negalima pasakyti apie tris šimtmečius Deltuvoje veikusios evangelikų reformatų religinės tradicijos gyvastį, kurios paprasčiausiai nebėra. Mūsų dienoms išliko gal kam ir nereikšmingos, tačiau vienintelės nuo XVI a. antros pusės veikusios religinės bendruomenės 1629–1638 m. pastatytos ir 1944 m. susprogdintos mūrinės bažnyčios pastato liekanų praeities dvasingumo žymės.

Apie Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčią, fundatorius susirasti informacijos galima išlikusiuose dokumentuose, pasiskaityti interneto tinklalaidėse, pop literatūroje ar „Eskizuose“. Tik ar kam dar beįdomu, kas gi buvo tie Jono Kalvino dogmų puoselėtojai – Deltuvos dvarininkai Zavišos, Šemetos, Nonhartai, Podbereskiai, Gruževskiai ir kiti reformacijos idėjas išpažinę broliai? Ukmergės krašto kultūros lauke niveliuotu Deltuvos reformatų diasporos likimu nesidomima.

Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia 1936 m.

Bažnyčios pastato liekanos dūlėjo sovietmečiu, nors, 1969-ais architektei Danguolei Čepienei parengus jų konservavimo projektą, viltingai laukta pokyčių. Deja, viskas liko brėžiniuose, nebuvo įgyvendinta ir mūro liekanos trupinamos šalčių toliau eižėjo, skilo, bėgant metams dar ir virto šiukšlynu. Tokiu, kad 1988-ais į švarinimo talką atvykusiems, rankoves pasiraitojusiems Ukmergės kultūros fondininkams lengva nepasirodė. Darbuojantis kirviais, grėbliais, kastuvais, galvose sukosi vienintelė pastato liekanų pritaikymo kultūrinei veiklai mintis.

Sumanymas Deltuvos kirchės griuvėsius prikelti antram gyvenimui nuo Ukmergės Sąjūdžio dienų prabėgus veik 40 metų niekur nedingo. Pulsuoja ir kirba architektūrinės dailės ir statybinės inžinerijos specialistų pagalba iš jų sukurti/pastatyti modernų statinį. Nepakanka tradicinių paveldo konservavimo [betonavimo] praeities mintijimų, laikas reikšmingesnei Ukmergės krašto kultūros paveldo integracijai ir pristatymui visuomenei. Šiuolaikinei inovacijai, idėjų konkursui, vizualizacijai, techninio projekto variantų ir objekto paskirties aptarimams, statyboms.

Tebūnie tai pirmoji kregždė senosios Deltuvos Žemėje, kuri 2029-iais, jos pirmojo paminėjimo 810-ųjų metinių proga, atsiskleis ir prasmingu evangelikų reformatų palikimo įprasminimu, vertu tarptautinio turizmo. Ir tai bus labai, labai gerai Ukmergės krašto ateičiai! Kilo minčių? Susirašome, diskutuojame, veikiame!

Almanacho „ESKIZAI“ archyvo nuotraukos