Meras Seime pristatė savivaldybių patirtį stiprinant priedangų parengtį

Lietuvos ir Ukrainos ekspertai spalio 6-ąją Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Priedangos: Ukrainos patirtis ir Lietuvos sprendimai“ aptarė gyventojų apsaugą karo sąlygomis, priedangų vaidmenį civilinėje gynyboje, jų prieinamumą, parengtį ir modernizavimą. Konferenciją organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir VšĮ „Memorabilis“.

Seimo Konstitucijos salėje surengtoje konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos institucijų atstovai, civilinės saugos specialistai bei ekspertai. Renginyje aptarta Ukrainos patirtis organizuojant gyventojų apsaugą karo sąlygomis, dabartinė priedangų situacija Lietuvoje, jų įrengimas ir parengtis, finansavimo galimybės bei savivaldybėms kylantys praktiniai iššūkiai.

Pirmojoje konferencijos dalyje Chersono srities atstovai dalijosi patirtimi, kaip gyventojų apsauga organizuojama nuolatinių atakų sąlygomis ir kaip karo metu priedangos veikia vietos bendruomenėse.

Ukrainos ekspertai akcentavo, kad priedangų tinklą būtina vystyti taikos metu – karo sąlygomis, vykstant apšaudymams, infrastruktūros kūrimas tampa itin sudėtingas ir gali tapti priešo taikiniu. Todėl sprendimus reikia priimti ir įgyvendinti dabar, mažinant biurokratines kliūtis, iš anksto planuojant išteklius ir užtikrinant, kad finansavimas bei pirkimai nestabdytų darbų.

Antroji renginio dalis buvo skirta Lietuvos sprendimams. Joje kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Lietuvos architektų rūmų atstovai. Atstovaudamas Lietuvos savivaldybių asociacijai, pranešimą „Priedangų parinkimas ir parengties organizavimas savivaldybėse“ skaitė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis pristatė šalies savivaldybių patirtį ir požiūrį į priedangų tinklo formavimą bei jų parengtį. Pranešime akcentuota, kad svarbu ne tik pasiekti nustatytus priedangų vietų rodiklius, bet ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai išdėstytos, gyventojams pasiekiamos ir realiai parengtos naudoti. Savivaldybės meras taip pat pažymėjo pagrindinius iššūkius, su kuriais šioje srityje susiduria šalies savivaldybės – skirtingą pastatų techninę būklę ir modernizavimo poreikį, finansavimo sąlygas, teritorinius priedangų tinklo skirtumus.

Konferencijoje kalbėta ir apie Ukmergės rajono patirtį – dalyviams parodytos skaidrės, kuriose pristatyta pavyzdinė Ukmergės „Šilo“ progimnazijoje įrengta priedanga bei jos parengties sprendimai.

Renginys baigėsi ekspertų diskusija, skirta praktiniams priedangų įrengimo ir naudojimo iššūkiams bei galimybėms spartinti šiuos procesus Lietuvoje.

2026 m. rugsėjo duomenimis, Lietuvoje yra 6 619 priedangų, kuriose vietos pakaktų daugiau kaip 1,67 mln. gyventojų – 57,9 proc. šalies gyventojų.

Konferencijoje pabrėžta, kad priedangų tinklas turi būti ne tik pakankamas, bet ir tankus bei kuo arčiau gyventojų – realios grėsmės atveju laikas patekti į saugią vietą gali būti labai ribotas. Todėl svarbu efektyviai išnaudoti jau turimą požeminę infrastruktūrą, įskaitant daugiabučių namų rūsius, kartu investuojant į naujų bei mobilių priedangų sprendimus ir užtikrinant šiuolaikinius jų projektavimo bei įrengimo standartus.

Šiuo metu savivaldybės įgyvendina 112 priedangų modernizavimo projektų – 818 priedangų, kuriems skirta daugiau kaip 30 mln. eurų. Artimiausiu metu planuojama skelbti trečiąjį kvietimą – jam numatyta 16 mln. eurų.

Iki 2030 m. Valstybės gynybos fondo finansavimą priedangų infrastruktūrai planuojama padidinti nuo 77 mln. iki 90 mln. eurų. Taip pat numatoma didinti vienai priedangai galimą skirti finansavimo sumą iki 155 tūkst. eurų ir plėsti finansuojamų darbų sąrašą.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. priedangos bus skirstomos į tris lygius pagal jų suteikiamą apsaugą, bus nustatyti privalomi minimalūs techniniai reikalavimai priedangoms senesnės statybos objektuose, taip pat mobilioms ir modulinėms priedangoms. Bus aiškiau apibrėžtos savivaldybių ir priedangų valdytojų atsakomybės.

Konferencijoje pabrėžta, kad toks sisteminis ir daugiapakopis požiūris į civilinę gynybą ir visuomenės atsparumą gali ne tik sustiprinti gyventojų apsaugą, bet ir didinti žmonių saugumo jausmą.

Olgos POSAŠKOVOS nuotr.