Iš Londono – kurti į Ukmergę: čia prasidėjo interjero dizainerės kelias

Vos baigusi mokyklą Ukmergėje, Marija Žukauskaitė išvyko į Londoną, kur studijavo interjero architektūrą, dirbo ir ketverius metus kaupė patirtį. Grįžusi į Lietuvą ji nesirinko lengviausio kelio – nusprendė imtis interjero dizaino veiklos ir įkūrė „Monterior Studio“. Šiandien Marija jau dvejus metus dirba su klientais ne tik Ukmergėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Su ukmergiške M. Žukauskaite kalbamės apie Londoną, sugrįžimą į gimtinę, nuosavo verslo pradžią ir tai, kaip pirmasis užsakymas gali tapti pradžia kažko kur kas didesnio.

M. Žukauskaitė: „Londonas man davė labai daug, bet kartu padėjo suprasti, ko noriu toliau“.

– Pradėkime nuo pradžių. Kaip mergina iš Ukmergės atsidūrė Londone? Ar tai buvo sena svajonė, o gal labiau nuotykis, į kurį tiesiog nėrei stačia galva?

– Greičiau antras variantas! Žinojau, kad noriu studijuoti užsienyje, pamatyti daugiau ir išbandyti save, tačiau konkretaus miesto galvoje neturėjau. 2019 metais, baigusi mokyklą, kartu su draugu susikrovėme daiktus ir išvykome į Londoną. Nors atrodė, kad anglų kalbą moku puikiai, atvykusi supratau, kad mokėti kalbą ir gyventi kitoje šalyje – du skirtingi dalykai. Reikėjo priprasti prie skirtingų akcentų, kultūros ir greito Londono tempo. Netrukus prasidėjo ir pandemija, todėl teko dar greičiau mokytis savarankiškumo bei prisitaikyti prie netikėtų situacijų. Pradžia tikrai nebuvo lengva, tačiau ši patirtis padėjo man išeiti iš komforto zonos ir suprasti, kad nežinomybės nereikia bijoti – kartais ji atveria naujas galimybes.

– Žinau, kad galvojai apie drabužių dizaino studijas, tačiau galiausiai pasirinkai interjero dizainą. Kas nulėmė šį pasirinkimą?

– Visada buvau kūrybiškas žmogus – mėgau tapyti, mane traukė estetika ir detalės. Taip, iš pradžių galvojau apie drabužių dizainą, tačiau vėliau supratau, kad mane domina ne tik mada, bet ir erdvės bei jų kuriama nuotaika. Visada atkreipdavau dėmesį į tai, kaip jaučiuosi viešbutyje, parduotuvėje ar grožio salone, kokią atmosferą sukuria aplinka ir kaip skirtingos detalės susijungia į visumą. Taip pasirinkau interjero architektūrą. Studijavau Interior Architecture University of West London – ši studijų kryptis apėmė ir kūrybinę, dizaino pusę, ir techninius bei konstrukcinius sprendimus. Man patiko, kad čia galėjau suderinti kūrybiškumą su praktiškumu.

– Ką tau suteikė Londonas, ko nebūtum gavusi likusi Lietuvoje?

– Pirmiausia, labai platų akiratį. Londonas pats savaime yra didžiulis įkvėpimo šaltinis – architektūra, žmonės, skirtingi stiliai, nuolatinis miesto gyvenimas. Studijų metu turėjau puikų dėstytoją, kuris atvėrė galimybes lankytis galerijose, privačiuose renginiuose ir išskirtinėse dizaino erdvėse, kur be rekomendacijos paprastai nepateksi. Taip pat turėjau galimybę pristatyti savo studijų darbą parodoje „Clerkenwell Design Week 2022“ festivalyje – viename žinomiausių Jungtinės Karalystės dizaino renginių. Ši patirtis leido iš arčiau pažinti tarptautinį dizaino pasaulį, pasisemti įkvėpimo ir drąsiau ieškoti savo kūrybinio braižo.

– Ketveri metai Londone. Ar buvo akimirkų, kai pagalvodavai: „Štai čia ir liksiu“? Kodėl nusprendei grįžti būtent į Ukmergę, o ne į Vilnių ar kitą didesnį miestą?

– Gyvenimas Londone klostėsi labai gerai. Baigiau studijas, pradėjau dirbti, atsirado profesinių galimybių. Todėl grįžimas tikrai nebuvo sprendimas, priimtas todėl, kad kažkas nepavyko. Atvirkščiai – vis dažniau pradėjome galvoti apie Lietuvą, kitokį gyvenimo tempą, mažiau triukšmo ir daugiau laisvės patiems rinktis, kaip norime gyventi bei dirbti.

Londonas man davė labai daug, bet kartu padėjo suprasti, ko noriu toliau. Taip ir nusprendėme grįžti. Neturėjau ilgo sąrašo priežasčių, kodėl man gali nepavykti. Kartais atrodo, kad jei jau nori kažką daryti, tai reikia tiesiog pradėti. O Ukmergė pasirodė visai nebloga vieta tam – juk nebūtina gyventi didmiestyje, kad galėtum kurti ir augti.

– Tai nuo ko prasidėjo tavo, kaip savarankiškos interjero dizainerės, istorija Ukmergėje?

– Didžiausiu paskatinimu pradėti savo veiklą buvo artimųjų palaikymas. Jie nuolat ragino labiau pasitikėti savimi ir nebijoti žengti šio žingsnio. Nežinau, ar būčiau taip greitai ryžusis, jei ne jų paskatinimas. Susikūriau „Monterior Studio“ internetinę svetainę, socialinius tinklus, pasidalijau darbais, kuriuos buvau atlikusi Londone, ir pradėjau pristatyti savo paslaugas bei tai, ką galiu pasiūlyti klientams.

Pirmieji projektai atsirado visai natūraliai – pradėjau nuo vizualizacijų šeimos narių įmonės patalpoms, vėliau kūriau interjerą draugės namams. Netrukus atsirado klientų ir iš kitų Lietuvos miestų. Žmonės pradėjo rekomenduoti mane vieni kitiems, o socialiniai tinklai padėjo pasiekti dar platesnę auditoriją. Taip pamažu augau, o mano sukaupta patirtis ir meilė interjero dizainui virto savarankiška veikla.

– Kas tau buvo sunkiausia pradedant savarankišką veiklą?

– Manau, vienas didžiausių iššūkių – suprasti, kad neužtenka išmanyti savo darbą. Kai dirbi sau, turi ne tik kurti interjerus, bet ir ieškoti klientų, pristatyti save, komunikuoti, rūpintis socialiniais tinklais ir visais kitais veiklos reikalais. Tenka būti ne tik dizainere, bet ir savo pačios reklamos, komunikacijos bei projektų vadove.

Mokiausi ir vis dar mokausi. Supratau, kad kartais reikia pačiai susikurti galimybę, o ne laukti, kol kas nors ją pasiūlys. Tai ne visada lengva, bet būtent taip ir augu – ne tik kaip interjero dizainerė, bet ir kaip savarankiškos veiklos kūrėja.

– Interjero dizainas – tai ne tik spalvų, baldų ir dekoracijų derinimas. Kiek kūrybos, žinių ir darbo slypi už jaukaus bei funkcionalaus interjero kūrimo?

– Iš tikrųjų, už kiekvieno projekto slypi daugybė valandų darbo su brėžiniais, techniniais sprendimais, medžiagomis ir detalėmis. Man svarbu, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs, todėl kiekvieną projektą kuriu galvodama apie žmogų, kuris toje erdvėje gyvens.

Didžioji darbo dalis vyksta dar iki tol, kol atsiranda baldai ar dekoracijos: reikia suderinti kliento norus, patalpų išdėstymą, apšvietimą, techninius sprendimus ir bendradarbiauti su baldininkais bei kitais specialistais. Kartais daugiausia darbo įdedama į sprendimus, kurių galutiniame interjere net nepastebėsi. Ir, tiesą sakant, tai dažnai reiškia, kad viskas pavyko taip, kaip reikia.

– O ką klientas iš tiesų gauna kreipęsis į interjero dizainerį? Juk „Pinterest“ (vizualinių idėjų ir įkvėpimo paieškos platforma – aut.) ir idėjų nuotraukų šiandien netrūksta.

– „Pinterest“ tikrai nėra priešas – pati manau, kad tai puiki vieta įkvėpimui. Tačiau vienoje nuotraukoje patinka spalvos, kitoje – baldai, trečioje – apšvietimas. O ar visa tai tiks konkrečiai erdvei, jos proporcijoms, biudžetui ir žmogaus kasdienybei?

Dizainerio darbas – visas šias idėjas sujungti į vientisą, konkrečiam žmogui tinkantį sprendimą. Įvertinti erdvę, erdvių išdėstymą, medžiagas, spalvas, apšvietimą ir tai, kaip visa tai veiks kartu. Taip pat padėti išvengti skubotų sprendimų, kurie vėliau gali kainuoti gerokai brangiau. Graži nuotrauka įkvepia, bet gyvename ne nuotraukose – gyvename savo namuose…

– Kokią didžiausią klaidą žmonės daro įsirenginėdami namus?

– Manau, kad viena dažniausių klaidų – pirkti atskirus gražius daiktus dar neturint bendro plano. Pamatome gražią kėdę, šviestuvą ar baldą, nusiperkame, o tik vėliau pradedame galvoti, kur visa tai dėsime ir ar apskritai tiks prie likusio interjero.

Kartais žmonės taip pasiduoda tendencijoms ar impulsyviems pirkiniams, kad galiausiai daiktus tenka parduoti. Todėl visada sakau: prieš perkant verta sustoti ir pagalvoti, ar tas daiktas tikrai reikalingas, ar tiesiog gražiai atrodo parduotuvėje. Ne kiekviena meilė iš pirmo žvilgsnio turi baigtis pirkiniu.

– Ar gražus interjeras būtinai kainuoja didelius pinigus?

– Tikrai ne. Daug svarbiau apgalvoti sprendimai nei brangios medžiagos ar žinomų gamintojų baldai. Net ir turint ribotą biudžetą galima sukurti jaukią ir estetišką aplinką, jei žinai, kur verta investuoti, o kur galima sutaupyti.

Nors Ukmergė nėra didelis miestas, čia taip pat daugėja naujakurių, žmonės kuriasi namus ir nori, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs. Manau, interjero dizainas reikalingas ne tik didmiesčiuose – juk visiems norisi gerai jaustis savo namuose.

Gražūs namai nebūtinai turi kainuoti daug. Svarbiausia – apgalvoti sprendimai, atitinkantys žmogaus poreikius ir galimybes.

– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Radvilė PESLIAKAITĖ

M. ŽUKAUSKAITĖS asmeninio archyvo nuotraukos