Pereisime iš vasaros į žiemos laiką

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Spalio 25-osios naktį laikrodžius atsukime viena valanda atgal, t. y. nuo 4.00 iki 3.00 val. Lietuvoje perėjimas prie žiemos laiko visada vyksta paskutinį spalio sekmadienį (naktį iš šeštadienio į sekmadienį). Šiemet tai įvyks anksčiau nei 2024 ir 2023 m. Po laikrodžių sukimo pagal laikrodį saulė teka ir leidžiasi maždaug valanda anksčiau: rytai būna šviesesni, bet vakarais sutemsta prieš 17 valandą.

„Aš esu už tai, kad laiko nesukiotume“, – tvirtina susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Jis jau šių metų pradžioje Baltijos ir Šiaurės šalis pradėjo įkalbinėti susitarti nustoti sukioti laiką. Numatoma, kad šis klausimas bus įtrauktas į ES Tarybos darbotvarkę, kai nuo 2027-ųjų sausio Lietuva pusmetį pirmininkaus šiai Tarybai. Bet iki tol galioja dabartinė tvarka – laikrodžius sukame du kartus per metus.

Pasak ministro J. Taminsko, daugiausia iššūkių dėl laiko sukiojimo kyla Pietų Europos valstybėms: „Kai prasidės pirmininkavimas, matysime, kaip pasiseks juos įtikinti.“

Ekonomistai vis tik mano, kad sunkiausia šalims sutarti ne dėl to, ar išvis sukioti laiką, o dėl to, su kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – likti gyventi.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico skaičiavimu, jei Lietuva liktų su žiemos laiku, prarastų 40 minučių šviesos.

Ministras J. Taminskas sako, kokį laiką įsivesti visam laikui, siūlys balsuoti šalių atstovams. Kaip nubalsuos dauguma, taip ir bus.

„Lietuvai būtų didžiulė dilema, kokį tą laiką pasilikti. Nes vasaros laikas yra palankesnis žmonių sveikatai. Tokiu būdu maksimizuojamas šviesių valandų skaičius, – teigia jis. – Mes turime pirminį bendrą sutarimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis, kad turbūt reikėtų pasirinkti vasaros laiką“.

Tai, beje, rodė ir ankstesnės Lietuvos gyventojų apklausos. Naujų apklausų Susisiekimo ministerija neplanuoja.

Pirmą kartą vasaros laiką 1916-iais, Pirmojo pasaulinio karo metais, taupydama energiją, įvedė Vokietija, netrukus – Jungtinė Karalystė, o 1918 m. – JAV. Lietuvoje vasaros laikas taikytas ir Antrojo pasaulinio karo metais, o sovietmečiu laikrodžiai sukti nuo 1981 m. 2000–2002 m. Lietuva laikrodžių nesuko, tačiau nuo 2003 m. sausio 1 d. gyvename pagal antrosios laiko juostos (Rytų Europos, UTC+2) laiką ir vasarą, kaip ir visa ES, pereiname prie vasaros laiko (UTC+3).

Bendrą tvarką Europos Bendrija pradėjo derinti 1980 m., o dabartinė direktyva 2000/84/EB galioja nuo 2001 m.: visose ES šalyse laikrodžiai sukami tuo pačiu momentu – 01:00 pagal pasaulinį laiką, paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį.

2018 m. Europos Komisijos apklausoje dalyvavo 4,6 mln. europiečių, 84 proc. jų pasisakė už sukimo atsisakymą. Tais pačiais metais Komisija pateikė direktyvos projektą, o 2019 m. kovą Europos Parlamentas pritarė, kad paskutinį kartą laikrodžiai būtų sukti 2021 m. ir kiekviena šalis pati pasirinktų nuolatinį vasaros arba žiemos laiką.

Sprendimas įstrigo ES Taryboje: šiaurės ir vidurio Europos šalys siūlymą palaikė, pietinės – ne, be to, nesutarta, kurį laiką palikti, kad bendroje rinkoje neatsirastų laiko juostų „lopinėlio“. Vėl grįžti prie šio klausimo ES Tarybai sutrukdė pandemija ir karas Ukrainoje.