Skulptūra, pastatyta Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčios 100 metų jubiliejui (1910–2010).

Gimtoji zeme
„Etninė kultūra - mūsų gyvenimo vertybės“
Videopasakojimai – mūsų miesteliai

„Etninė kultūra - mūsų gyvenimo vertybės“, Kultūra

Paskelbta: 2020/04/23

Videopasakojimai – mūsų miesteliai

Vepriai

Tai miestelis, įsikūręs 15 km į pietvakarius nuo Ukmergės, Veprių ežero šiauriniame krante. Pro Veprius teka Šventoji.

Veprių pavadinimas kildinamas iš baltiško žodžio veprys, reiškiančio šerną. Veikiausiai gyvenvietės ir pilies pavadinimas kilo nuo greta esančio ežero vardo, kurio pirmykštė lytis galėjo būti Veprys. Lenkų kalba Vepriai vadinami Wieprze, t. y. „šernai“.

Miestelis minimas 1384 m. Vygando Marburgiečio kronikoje – medinę Veprių pilį užėmė Vytautas su kryžiuočiais, kovodamas su Jogaila. Nuo 1542 m. žinomas Veprių dvaras (priklausė Oginskiams, Tyzenhauzams, Kosakovskiams, Pliateriams; 1923 m. – nusavintas). 1553 m. minima bažnyčia. 1864–1950 Vepriai buvo valsčiaus centras. 1865 m. atidaryta valdinė pradžios mokykla. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje dvare sukaupta didelė biblioteka, archyvas, gausūs paveikslų, heraldikos ir numizmatikos rinkiniai (dauguma dokumentų ir eksponatų dingo per Pirmąjį pasaulinį karą; 1919 m. aptiktas S. Daukanto veikalo Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių rankraštis).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Vepriuose veikė kredito kooperatyvas, spirito varykla, pieninė, vaistinė, šaulių skyrius. 1923–1940 metais dvaro rūmuose veikė žemesnioji žemės ūkio, 1944–1956-aisiais – žemės ūkio mechanizacijos, 1956–2000 m. – profesinė technikos mokykla.

Sovietmečiu Vepriai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2014 m. patvirtintas Veprių herbas.

Vepriai garsėja 1846 m. įsteigtomis ir kasmet per Sekmines maldininkų gausiai lankomomis ir vienomis seniausių Lietuvoje Kalvarijomis.

Šiaurės vakariniame Veprių ežero krante yra išlikęs dvaro ansamblis ir dalis parko su tvenkiniais. Reikšmingiausias istorinis monumentas yra apie 1772–1798 m., kaip manoma, Mykolo Kosakovskio iniciatyva, statytas baroko stiliaus koplytstulpis, skirtas 1768 m. Baro konfederacijai ar į šiaurę nuo Veprių Simono Kosakovskio vedamų konfederatų laimėtiems mūšiams prieš Rusijos imperijos karinius dalinius atminti.

Vepriuose veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas, kuriame sukaupta per 5 000 eksponatų. Miestelyje vyksta aktyvus visuomeninis kultūrinis gyvenimas: organizuojamos šventės, meno darbų parodos ir kiti renginiai.

1984 m. S. Nėries kolūkis įsteigė literatūrinę premiją „Žydinčios vyšnios šakelė“, kuri gyvuoja iki šiolei.

Pasižvalgykime po Veprius operatoriaus Kęstučio ZABIELOS filmuotoje medžiagoje internete adresu:

https://www.youtube.com/watch?v=KeRLWez4JV4