„Vykdomi statybos darbai galimai žaloja valstybės saugomą kultūros paveldo objektą“

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Piliakalnių metais. Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Lietuvos Respub-likos Seimo Kultūros komitetas birželio 26 dieną vykusio išvažiuojamojo posėdžio metu apsilankė Ukmergės ir Anykščių rajono savivaldybėse, kuriose vietos bend-ruomenės ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti keletą šių ankstyviausią Lietuvos istoriją menančių kultūros paveldo objektų.

Mūsų rajone svečiai apžiūrėjo Žemaitkiemio seniūnijoje esančius  Berzgainių ir Antatilčių piliakalnius, taip pat Ukmergės piliakalnį. Antradienį Valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė savo išvadas dėl Ukmergės piliakalnio sutvarkymo projekto.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad pagrindinis išvykos į Ukmergės rajoną tikslas buvo apžiūrėti tris piliakalnius, susipažinti, kaip jie prižiūrimi bei tvarkomi, susitikti su valdžios, vietos bendruomenių atstovais ir išgirsti jų nuomonę, sužinoti problemas. Be to, išvykos dalyviai siekė išsiaiškinti, kiek lėšų reikia piliakalniams tvarkyti, ir koks gaunamas galutinis rezultatas.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai pažymėjo, jog šiuolaikinė paveldosauga didelį dėmesį skiria paveldo prieinamumui plačiajai visuomenei, kuris yra vienas iš svarbiausių jo išsaugojimo tikslų. Visgi egzistuoja tam tikros sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad archeologinis paveldas galėtų atlikti edukacinį, kultūrinį, visuomeninį ar ekonominį vaidmenį – jo reikšmingumas, vizualinis patrauklumas bei supanti infrastruktūra.

„Vykdant žemės reformą, didžioji dalis piliakalnių perduota valstybės nuosavybėn ir yra menkai prižiūrimi. Tačiau esama išimčių. Pastaruoju metu pastebimas vis labiau aktyvėjantis visuomenės susidomėjimas kultūros paveldo išsaugojimu, išreiškiamas susirūpinimas dėl nykstančių ar žalojamų vertybių, imamasi aktyvių veiksmų aktualizuojant vietos bendruomenėms svarbius kultūros paveldo objektus“, – pažymėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

Posėdžio metu pastebėta, kad Ukmergės rajone esantys Berzgainių, Antatilčių piliakalniai savo išryškintais siluetais žavi tik Žemaitkiemio miestelio ir Valų kaimo bendruomenių dėka. Ne pirmus metus jie yra tapę svarbiais vietos gyventojų traukos centrais ir tik didelėmis pastangomis jie išlieka gyvybingi ir įprasminti. Tačiau nepaisant visuomenės pastangų, archeologinio paveldo tvarkymas tampa pernelyg sunkiu uždaviniu ne tik dėl mažėjančio miestelių ir kaimų gyventojų skaičiaus, bet ir dėl ribotų bendruomenių galimybių.

Susitikime su Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Seimo Kultūros komiteto nariais Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė papasakojo, jog dėl daugybės draudimų prie piliakalnio sudėtinga įrengti lankymui būtiną infrastruktūrą. Seniūnė paminėjo, kad nebuvo leista kelią link Berzgainių piliakalnio padengti žvyru. Lietuvos archeologų draugijos nario Zenono Baubonio manymu, smulkūs piliakalnių tvarkymo darbai (laiptų, suoliukų, kelio, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas) turėtų būti priskirti priežiūros darbams, nes vietos bendruomenės dėl didelių išlaidų nėra pajėgios rengti tvarkybos, miškotvarkos darbų projektų.

„Paveldo komisija, atsižvelgdama į bendruomenių įvardintas problemas, inicijuos teisės aktų pataisas dėl piliakalnių tvarkybos reglamentavimo supaprastinimo“, – patikino E. Karalevičienė.

Pasak Paveldo komisijos pirmininkės, Lietuvoje nereti atvejai, kai vietos valdžios institucijos organizuoja ir vykdo paveldo objektų tvarkymo projektus, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės. Taip būtų galima pasakyti ir apie Ukmergės piliakalnį.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai, lydimi rajono mero Rolando Janicko, savivaldybės administracijos vadovų ir specialistų, susipažino, jog Ukmergės piliakalnis pradėtas tvarkyti 2011 metais, įrengta estrada (amfiteatras), tiltelis prie Vilkmergėlės vingio, takelis per tiltelį nuo Utenos gatvės, viešiesiems renginiams pritaikyti šioje teritorijoje esantys buvusios pirties griuvėsiai, atlikta dalis elektros darbų, sutvarkytas dalies teritorijos aplinkos. Šiais metais pradėtas įgyvendinti antras piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymo etapas, finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Ukmergės rajono savivaldybės lėšomis.

„Tai, ką mes išvydome prie Ukmergės piliakalnio, galima pavadinti agresyvia invazija į kultūros paveldo objektą. Idėja apšviesti taką gal ir gera. Tačiau to negalima pasakyti apie jos įgyvendinimą, piliakalnį juosiančio aptvaro įrengimą.

Posėdyje dalyvavusių Paveldo komisijos, Seimo, kitų valstybės institucijų atstovų nuomone, šiuo metu vykdomi statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje galimai žaloja valstybės saugomą kultūros paveldo objektą ir neigiamai įtakoja Ukmergės senamiesčio – valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės aplinką, vizualinius ryšius“, – kalbėjo pašnekovė.

E. Karalevičienė teigė, jog specialistams abejonių sukėlė ir Ukmergės piliakalnio tvarkymo projektas. Manoma, kad jis paruoštas ne visiškai nuosekliai, galbūt skubotai, pasigendama kai kurių sričių specialistų išvadų.

Valstybinė paveldo komisija liepos 11 dieną Ukmergės rajono savivaldybei išsiuntė raštą „Dėl Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis finansuojamų statybos darbų kultūros paveldo objekte“. Jame teigiama, jog birželio 26 d. išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad „parengto Ukmergės piliakalnio sutvarkymo projekto „Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas“ sprendinių negalima įvardinti kaip įgyvendinančių Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397 patvirtintos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 7.1.1 uždavinio „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)“ veiklas. Piliakalnis, paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, nėra ta teritorija, kuriai galima būtų taikyti konversiją, į ją pritraukti komercines veiklas ir kurią galima būtų modernizuoti.

Paveldo komisijos nuomone, vykdomi statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje ne tik neatitinka Veiksmų programos nuostatų, bet ir galimai žaloja valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, neigiamai įtakoja Ukmergės senamiesčio – valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės aplinką, vizualinius ryšius.

Tikėtina, kad Europos Komisija, nustačiusi skiriamo finansavimo statybos darbams tikslingumo neatitikimą Veiksmų programos nuostatoms, gali pareikalauti grąžinti iš Europos Sąjungos fondų investicijų skirtas lėšas“.

Paveldo komisija taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją siūlydama pakartotinai įvertinti Ukmergės piliakalnio sutvarkymo projekto sprendinių atitikimą Veiksmų programai ir spręsti dėl tolesnio minėtų statybos darbų finansavimo.

E. Karalevičienė pažymėjo, jog jos vadovaujama Valstybinė kultūros paveldo komisija nėra ta institucija, kuri gali uždrausti vykdomus darbus: „Mes atliekame eksperto ir patarėjo vaidmenį ir išreiškiame savo nuomonę“.

Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, 4 narius – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Komisijos nariai skiriami (renkami) 4 metams.

Rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė antradienio ryte patikino, kad savivaldybė dar nebuvo gavusi jokio oficialaus rašto nei iš Kultūros paveldo departamento, nei iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos dėl šios komisijos ir LR Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamojo posėdžio metu priimtų sprendimų bei išvadų.

Pasak D. Zimblienės, „išplatintą pranešimą žiniasklaidai galime pakomentuoti tik tiek, kad Ukmergės piliakalnio tvarkybos darbų II etapo darbai yra vykdomi toliau, jie nebuvo sustabdyti ar pan.  Savivaldybė nuėjo ilgą ir nuoseklų kelią, ieškodama būdų, kaip sutvarkyti miesto simbolį ir puošmeną – Ukmergės piliakalnį bei jį pritaikyti bendruomenės poreikiams. Nuo „Ukmergės piliakalnio teritorijos architektūrinio-urbanistinio sprendimo sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų supaprastinto atviro projekto konkurso“, kurį administravo šalies Architektų sąjunga, iki projekto ekspertavimo, statybai išduoto leidimo ir šiuo metu vykdomų darbų“.

Atstovė spaudai sakė, kad projektas yra vykdomas pagal atestuotų specialistų parengtą techninį projektą, kuris buvo suderintas pagal visus teisės aktus, reglamentuojančius kultūros paveldo apsaugą. Techninis projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra,  Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriumi. Visos institucijos pritarė techninio projekto sprendiniams.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai, lydimi mero R. Janicko, apžiūrėjo tvarkomą Ukmergės piliakalnį. Dešinėje – E. Karalevičienė.

Prie Berzgainių piliakalnio svečius pasitiko Žemaitkiemio miestelio ir Valų kaimo bendruomenių aktyvistai.

Dainiaus VYTO ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotraukos