Reabilituojamas Molotovo-Ribbentropo paktas
1939 m. rugpjūčio 23-iąją tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos buvo pasirašyta nepuolimo sutartis, kurios slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta užgrobti ir pasidalinti suverenias Centrinės ir Šiaurės Europos šalis. Tokiu būdu vadinamasis Molotovo-Ribbentropo paktas jau po savaitės atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Būtent šis faktas metai iš metų yra atakuojamas Kremliui palankios medijos įvairiausiais klaidinančias argumentais. […]
Primena atminimo ženklai
Baltijos kelias – vienas ryškiausių mūsų istorijos įvykių, kai šių trijų kaimyninių valstybių žmonės visam pasauliui parodė, jog jie yra nusiteikę taikiai kovai dėl nepriklausomybės. 1989 m. rugpjūčio 23 d., 19 valandą, per du milijonus Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis. Jie gyva 620 km grandine nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro […]
Paminėta Baltijos kelio diena
Rugpjūčio 22-osios vakarą Ukmergės Pilies parke po atviru dangumi vyko iškilmingas Baltijos kelio dienai skirtas minėjimas. Skambant muzikai ir dainoms, parke tvyrojo atminties, istorinio susitelkimo ir laisvės dvasia. Renginio vedėjai kvietė prisiminti artėjančią rugpjūčio 23-iąją – Baltijos kelio dieną, papasakojo apie kardelius, tapusius gyvos grandinės simboliu. Kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupės „Vilkmergė“ šokėjos iškilmingai […]
Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje – ir Vilkmergės pilis
Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, galima apžiūrėti tarptautinę parodą „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“, kuri pristato Lietuvos karo inžinerijos raidą nuo seniausių laikų iki mūsų dienų ir jos svarbą karyboje. Paroda veiks iki šių metų pabaigos. Parodos chronologija apima laikotarpį nuo IX a. vikingų sagose minimos Apuolės gyvenvietės iki mūsų dienų Pulkininko Juozo […]
Prieš 100 metų: 1925-ųjų rugpjūtis
⊗ „Ukmergės prad. mokyklos mokytoją Šlepetienę Stanislavą, einančią mokytojos pareigas nuo 1921 m. rugpjūčio 1 d. su pertrauka nuo 1922 m. rugpjūčio 1 d. su pertrauka nuo 1922 m. spalių mėn. 1 d. iki 1923 m. rugsėjo 1 d. laikyti ištarnavusia VII tarnybos kategorijos pirmąjį trimečių priedą [prie atlyginimo] nuo 1925 m. liepos mėn. 1 […]
Žolinė Deltuvoje paminėta renginių gausa
Daiva STIMBURIENĖ Deltuvos miestelio bendruomenės narė Vasaros ir rudens sandūroje per Žolinę deltuviškiai visus pakviečia į tradicinę miestelio šventę. Šiai šventei ruošiamasi visus metus, ją visą rugpjūčio mėnesį lydi įvairių renginių gausa: sporto varžybos, profesionalios muzikos koncertai, kraštiečių susitikimas, kūrybiniai plenerai bei įvairios dirbtuvės. Šventė sukviečia gausų būrį dalyvių ir žiūrovų. Šių metų šventės […]
Smetoninės: pagerbtas kraštietis, meilę Tėvynei liudijęs darbais
Loreta EŽERSKYTĖ Rugpjūčio 9-ąją Užulėnyje ir Užugiryje paminėtos Lietuvos Respublikos Prezidento, Vasario 16-osios Akto signataro Antano Smetonos 151-ios gimimo metinės. Tarpukario dvasia persmelkta iškiliojo kraštiečio paminėjimo šventė prasidėjo Užulėnyje, po to tęsėsi Prezidento vasaros rezidencijoje, Užugirio kieme. Ukmergės kraštotyros muziejaus organizuotame renginyje dalyvavo ne tik ukmergiškiai. Kaip ir kasmet, sulaukta būrelio A. Smetonos giminaičių, […]
Lietuvos profesionalios archeologijos pradininkas iš Svaronių kaimo
Rasa KUZMENKIENĖ Tikriausiai ne kartą esame savęs klausę, kas yra archeologija. Archeologo darbas dažnai yra lyginamas su neįprastu, nuotykių kupinu gyvenimo būdu. Bet dar dažniau išgirstama nuomonė, kad archeologija – nuobodus krapštymasis po praeities dulkes, sunkiai suprantamų kultūrų kratinys, gremžtukų, strėlių antgalių, kirvelių ir kitų iškasenų visuma. Visgi Lietuvos archeologijos mokslo padangėje savo laiku sužibėjo […]
Jubiliejinis tremtinių sąskrydis Ariogaloje „Su Lietuva širdy“
Rugpjūčio 2 dieną Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyko 35-asis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Tai – ypatingas susitikimas, kuriame susilieja skausminga praeitis ir viltimi alsuojanti dabartis. Šio sąskrydžio tikslas – puoselėti istorinę atmintį, liudyti tautos ištvermę ir perduoti ateities kartoms vertybes, kurias išsaugojo tremtiniai, politiniai kaliniai ir rezistentai. Sąskrydis prasidėjo iškilminga eisena, […]
Siesikų Laisvės paminklas ir ąžuolas
Iš siesikietės Onos Kazlauskienės prisiminimų knygos „Vėtrų glėby“ „Laisvės paminklą aš pirmą kartą pamačiau 1950 metais. Jis buvo pastatytas 1928 metais – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio garbei. Autoriaus, kuris statė paminklą, pavardė nežinoma. Jis mirė (prigėrė) 1930 metais, restauruodamas Balninkų bažnyčią. Tai buvo savamokslis skulptorius. Paminklą statė tuo pat metu, kai restauravo Siesikų bažnyčią. Nors paminklas […]