Smetoninės: pagerbtas kraštietis, meilę Tėvynei liudijęs darbais

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Rugpjūčio 9-ąją Užulėnyje ir Užugiryje paminėtos Lietuvos Respublikos Prezidento, Vasario 16-osios Akto signataro Antano Smetonos 151-ios gimimo metinės. Tarpukario dvasia persmelkta iškiliojo kraštiečio paminėjimo šventė prasidėjo Užulėnyje, po to tęsėsi Prezidento vasaros rezidencijoje, Užugirio kieme. Ukmergės kraštotyros muziejaus organizuotame renginyje dalyvavo ne tik ukmergiškiai. Kaip ir kasmet, sulaukta būrelio A. Smetonos giminaičių, kitų svečių iš aplinkinių, tolimesnių rajonų.

Iškilmingas kraštiečio paminėjimas prasidėjo prie A. Smetonos atminimui 2018 m. pastatyto paminklo. Jis iškilo priešais 1935 m. atidarytą buvusią Užugirio mokyklą, kurios statybomis politikas rūpinosi. Pakėlus vėliavas – Lietuvos Respublikos, Lietuvos istorinę bei Ukmergės, nuskambėjus Lietuvos himnui, tylos minute pagerbtas A. Smetonos atminimas, prie paminklo padėtos gėlės.

Prie paminklo gėlių padėjo ir A. Smetonos brolio Motiejaus anūkė Sigutė Smetonaitė.

Į susirinkusiuosius kreipėsi Ukmergės rajono meras Darius Varnas. Jis pažymėjo, kad pagerbiame ir prisimename A. Smetoną ne tik kaip kraštietį. Jis pelnytai vadinamas vienu iškiliausių mūsų valstybės žmonių, kurio indėlis Lietuvai – neįkainojamas. Šis politikas mylėjo Lietuvą ir tikėjo, kad valstybę galima kurti ne vien politiniais sprendimais. Meras visiems linkėjo branginti savo šalies Nepriklausomybę ir Laisvę, mylėti vieniems kitus, taip pat – taikios padangės.

A. Smetonos palikuonių vardu sveikinimo žodį tarė jo brolio Igno proanūkė, Vasario 16-osios klubo narė Augustė Rastauskaitė. Ji dėkojo visiems, kurie prisimena jų giminaitį, prisideda prie jo ir kitų Vasario 16-osios Akto signatarų atminimo išsaugojimo. Taip pat padėkos žodžius skyrė muziejininkams, įprasminusiems kraštiečio atminimą, suteikiantiems gyvybės šiam kraštui.

Iš Užulėnio šventė persikėlė į Lėno ežero pakrantėje esantį vadinamąjį Užugirio kiemą – A. Smetonos dvarą.

Jo parke įkurtoje Signatarų alėjoje, po ąžuolu, buvo aukojamos šv. Mišios. Lėno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kunigas Raimondas Kazlauskas pradėdamas Mišias pažymėjo, jog jose meldžiamės ir prisimename žmogų, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai ir tą darė ne žodžiais, o veiksmais, atsakomybe ir auka.

Minėjime pirmą kartą šv. Mišios aukotos po atviru dangumi, dvaro parke, Signatarų alėjoje.

„Būsimasis prezidentas A. Smetona augo arti žemės, gamtos ir lietuviško žodžio. Čia užsimezgė jo meilė Lietuvai – gyvai kalbai, žemei ir žmonėms. Meilė Tėvynei ragino eiti į kovą, į sunkią valstybės vadovo tarnybą, priimti svarbius Lietuvai sprendimus. Jį vedė drąsa būti atsakingam už šeimą, Tėvynę, tiesą. A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos, bet Lietuva jo širdyje išliko. Dėkokime už ilgą ir ištikimą jo tarnystę, saugokime Laisvę“, – linkėjo pamoksle kunigas.

Po Mišių šventė tęsėsi dvare, jo prieigose, kur vyko paroda „Jie kūrė Lietuvą“, įvairios edukacijos, amatininkų ir prekybininkų mugė, vaikus viliojo „smetoniški“ žaidimai, veikė portretų studija „Sidabro amžius“. Ne vieno akį traukė Smetoninių automobilis, 1937 m. Vokietijoje pagamintas „Mercedes-Benz 320“, kurį pristatė Lietuvos klasikinių automobilių klubas.

Istorinis automobilis sudomino ir merą D. Varną bei jo komandą.

Nemažo šventės dalyvių dėmesio sulaukė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kultūrinės veiklos specialistės Linos Anušauskienės paskaita „Kasdienybė tarpukario Ukmergėje: spindesys ar skurdas?“

Lektorė, remdamasi tarpukariu Ukmergėje leista periodika („Aukštaičių žemė“, „Ukmergės balsas“, „Rytų paštas“, „Rytų Lietuva“, „Rykštė“), to meto telefono abonentų ir adresų knygomis, Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotodokumentiniu paveldu ir virtualiomis viešai prieinamomis interneto svetainėmis pakvietė nusikelti į autentišką tarpukario Ukmergę ir pabandė atskleisti, kuo gyveno ukmergiškiai.

Taip pat dvaro rūmuose vyko Katino Murklio teatro lėlių, šešėlių ir objektų spektaklis „Ypatingas berniukas Nukas“, sukurtas pagal Audros Baranauskaitės ir Linos Itagaki knygą „Nukas“. Jo režisierė – Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė, dailininkė – Silvija Liumparienė, autorinėms dainoms muziką sukūrė Loreta Talutienė.

Kaip ir kasmet aktyviai renginyje dalyvavo klubas „Miško broliai“. Šiemet jis pristatė Prezidento A. Smetonos kariuomenės palydą.

Šventę papuošė grupės „Home Jazz Band“ koncertas ir šokėjų grupės „Jazz Happens“ pasirodymas.

Lektorei L. Anušauskienei (dešinėje) už paskaitą dėkojo Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Daiva Tereščenko.

Dvaro kieme – grupės „Home Jazz Band“ koncertas.

Kraštiečio A. Smetonos gimtadienis pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo jo gimtinėje buvo paminėtas 1989 metais tautininkų iniciatyva. Prie sodybos pamatų Užulėnio kaime surengtoje šventėje dalyvavo atkurtų partijų ir tautinių organizacijų atstovai, aplinkinių rajonų sąjūdžio tarybų nariai, rajono vadovai. Nuo 1990 metų šventė buvo pradedama šv. Mišiomis Lėno bažnyčioje. Iš maldos namų pajudėjusi iškilminga procesija vykdavo prie A. Smetonos gimtosios sodybos pamatų. Iškilmės būdavo tęsiamos prie mokyklos Užulėnyje, vėliau šventę imta organizuoti prie dvaro.

1999 m. į gimtadienio paminėjimą iš JAV buvo atvykęs prezidento anūkas Antanas Smetona. 2004 ir 2009 m. organizuotos istorinės konferencijos. 1994 m. pirmą kartą surengtas bėgimas Ukmergė-Užulėnis, 2009 m. – dviračių žygis.

Nuo 2011-ųjų organizatoriai šventę rengia tarpukario dvasia. Dalyviai kviečiami pasipuošti to laikotarpio drabužiais, aksesuarais, kelerius metus susirinkusieji rinko gražiausią Užugirio ponią. 2014-iais renginys pirmą kartą vyko atnaujintoje Prezidento vasaros rezidencijoje.

AUTORĖS ir Dainiaus VYTO nuotraukos

Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, gausioje neturtingų valstiečių Jono (1832–1886) ir Julijonos (Kartanaitės, 1838–1905) Smetonų šeimoje. Joje gimė net devyni vaikai, trys sūnūs mirė anksti: Jonas (apie 1864-1865), Liudvikas (g. 1865), Juozas (g. 1869). Tėvai užaugino sūnus Igną (1860–po 1901), Motiejų (1863–1943), Antaną, dukras Marijoną (Jasiukonienę, 1866–1940), Mortą (Krikštaponienę, 1871–1950), Julijoną (1878–1962).

A. Smetona mokėsi Taujėnų pradinėje mokykloje, privačiai – Ukmergėje ir Liepojoje. Tėvui Jonui Smetonai anksti mirus, tik motinos ir vyriausiojo brolio paramos, paties atkaklių pastangų dėka Antanui pavyko tęsti mokslus. Jis 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1896 m. moksleivis buvo pašalintas iš Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepakluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai. 1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. Studijavo Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. 1899 m. už dalyvavimą studentų neramumuose buvo areštuotas ir du kartus šalintas iš universiteto, bet 1902 m. sėkmingai baigė studijas.

Gavęs teisininko diplomą, A. Smetona atvyko į Vilnių, dirbo advokato padėjėju, vėliau banke. Priklausė Lietuvių demokratų partijai. 1904 m. rugpjūčio 27 d. vedė, su žmona Sofija (Chodakauskaite, 1885–1968) anksti neteko dukros Birutės (1910–1913), užaugino dukrą Mariją (Valušienę, 1905–1992) ir sūnų Julių (1913–1974). Smetonų šeimos namai Vilniuje tapo lietuvių inteligentų susibūrimų bei diskusijų vieta.

A. Smetona dalyvavo daugelio lietuviškų visuomeninių, kultūros, švietimo organizacijų veikloje. Talkino rengiant tautinius lietuviškus leidinius, parengė informacinių ir kultūrinės, politinės publicistikos straipsnių.

A. Smetona dirbo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, jai pirmininkavo. Buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba), tapo jos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu.

1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko A. Smetoną pirmuoju Lietuvos Valstybės Prezidentu. 1920 m. gegužės 15 d. jis Prezidento įgaliojimus perdavė Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkui Aleksandrui Stulginskiui, tačiau dar keletą savaičių Prezidento pareigas ėjo laikinai. Signataras atsidėjo moksliniam, žurnalistiniam darbui ir veiklai Tautos pažangos partijoje (nuo 1924 m. – Lietuvių tautininkų sąjunga), kurios nariu tapo 1918 metais, 1920–1926 m. buvo jos pirmininkas, vėliau – faktinis vadovas.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo, gruodžio 19 d. A. Smetona buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jo vadovavimo Lietuvos Respublikai laikotarpį 1940 m. birželio 15 d. nutraukė ultimatyvius reikalavimus pateikusios Sovietų Sąjungos kariuomenės įžengimas į Lietuvos Respubliką. Suvokdamas iškilusį pavojų valstybei, A. Smetona su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją. 1941 m. atvyko į JAV, apsigyveno Klivlende su sūnaus šeima.

A. Smetona žuvo 1944 m. sausio 9 d., namuose kilusio gaisro metu Klivlende, buvo palaidotas Klivlendo Knolvūdo mauzoliejuje, 1975 m. palaikai buvo perkelti į Ohajo valstijos Čardono miestelio Visų Sielų kapines.