„Ypatingas ačiū už nesitikėtus įspūdžius…“

Zita KRIAUČIŪNIENĖ

Želvos gimnazijos muziejaus vadovė

 

Tokį įrašą prieš dvi savaites muziejaus Svečių knygoje paliko LRT laidos ,,Daiktų istorijos“ kūrybinė grupė – menotyrininkas, vienas iš laidos kūrėjų ir vedėjas Saulius Pilinkus, redaktorė Monika Minkevičienė ir operatorius Tomas Mizgirdas. Tačiau pirmiausia mus pasiekė Monikos telefono skambutis su klausimu, ar galėsime padėti turima informacija apie Želvoje gimusį Nobelio premijos laureatą Aaroną Klugą. Apie gimnazijos muziejų, jame sukauptą krašto istoriją laidos kūrėjus informavo Želvos seniūnas Saulius Rutavičius.

Tad Želvos gimnazija ir vėl sulaukė svečių, šįkart savų, kurie pasirodė labai smalsūs, gerai pasirengę savo misijai, geranoriškai nusiteikę. Juos, ypač laidos vedėją Saulių, sudomino ir nustebino, kad nedidelio miestelio gimnazija turi tokį turtingą muziejų. Direktoriaus Vido Tavoro paklausęs, ar kitose mokyklose yra kažkas panašaus, pats atsakė, gal nelabai…

O mes turėjome prisiminti savo Laureatą, pasauliui žinomą mokslininką A. Klugą, atverti laiko langelį į senąją Želvą, 1916–1933 metus, kai miestelyje gyveno apie 364–400 žydų, o kartu su jais – vis mažėjanti Klugų šeima. Kadangi režisierę domino A. Klugo aplinka, jo šeima, artimi žmonės, ryšiai su lietuvių bendruomene, mes prisiminėme savo ieškojimų pradžią nuo mažos žinutės žurnale ,,Mokslas ir gyvenimas“ (atvežė mūsų abiturientė Aurelija Vernickaitė), nuo kvietimo į ,,Lietuvos Jeruzalės“ redakciją, nuo mūsų pirmojo informacinio rašinio (turime muziejuje kaip redakcijos dovaną), nuo mažo ,,takelio“ į didelį mokslo židinį Kembridžą. Prieš tai dar susirašinėjome su baltarusiais, kurie norėjo įrodyti, kad Nobelio premijos laureatas gimęs jų Želvoje, bet tokią žinią paneigė pats mokslininkas, jiems atsakęs, kad gimė Lietuvoje. O mes su mokytoja Rasa Povyliene parengėme tokį ,,greitą“ projektą šio Pasaulio žmogaus pėdsakų mūsų miestelyje įamžinimui. Ir pirmąją knygą – ,,Pasakojimai apie Želvą“ – parašėme, jos skyriuje ,,Mažo miestelio dideli žmonės“ pasakojome apie laureato gyvenimą, mokslo kelią, pasiekimus chemijos, fizikos, medicinos srityse. Ir nuotrauką įdėjome – internetinę. Ir ne tik – mūsų buvęs mokinys, 49-osios laidos abiturientas, jaunas skulptorius Vaidas Ramoška iš juodo granito sukūrė skulptūrinį ženklą – storą knygą su optiniu prietaisu – lupa, simbolizuojantį ilgą mokslininko ieškojimų ir atradimų kelią. Ir tik tuomet, kai buvome pasirengę, siuntėme savo didžiam Žmogui laiškelį – kuklų kvietimą atvykti į gimtinę, kur mokyklos iniciatyva rengiamasi atidengti mūsų skulptoriaus V. Ramoškos sukurtą skulptūrinį ženklą MŪSŲ MAŽAME MIESTELYJE GIMUSIAM laureatui. Deja, atsakymas buvo neigiamas – Laureatas dėkojo už dėmesį, pagarbą ir atsiprašė, kad negali atvykti, nes suplanuota jo kelionė į Pietų Afriką pas mirusio sūnaus Adamo šeimą – marčią ir anūkus. Bet Želva nepaliekama be dėmesio – profesorius deleguoja į savo gimtinę Kembridžo universiteto mokslininką tyrėją, savo asistentą Abrahamą Karpų. O mokykla ta proga sulaukė ir artimesnių svečių – klasėse vyko pamokos-susitikimai su buvusiais mokiniais – mokslo, kultūros žmonėmis, savo srityse pasiekusiais profesinių aukštumų. Tuomet tą ypatingąją pamoką klasėse vedė gydytojas reumatologas, profesorius Alfonsas Matulis, okeanologijos profesorius Kęstutis Kilkus, ,,Respublikos“ žurnalistė Danutė Šepetytė-Aleliūnienė, poetės Albina Tumaitė-Povilavičienė ir Vanda Kinderytė-Budrienė, iškilmių svečias, mokslininkas A. Karpus ir kt. Visi kartu dalyvavo ir iškilmingame naujos skulptūros atidengime, kur pirmasis kalbėjo mūsų svečias iš Kembridžo. Šventėje, kuri vyko miestelio senojoje aikštėje, priešais sinagogą, dalyvavo nemažai miestelio žmonių, mokyklos bendruomenė. Čia pirmą kartą jie išgirdo naujieną, kad Želva – Nobelio premijos laureato gimtinė, sužinojo Jo gyvenimo ir mokslinės veiklos faktus, o kaip liudijimą gavo dovanų pirmąją knygą apie Želvą…

O kitos galimybės pažinti Laureatą, jo šeimos ištakas, atkurti bent kelias Klugų giminės geneologinio medžio šakas atsirado tada, kai po šios šventės mus, šio projekto iniciatores, surado kaunietės Sara Klug-Rutkauskienė (1916–2007) su dukra Lina, kuri save pavadino ,,Želvos vaikaite“. Šį atradimą nulėmė žinomos ukmergiškės žurnalistės Daivos Zimblienės publikacija ,,Lietuvos ryto“ dienraštyje. Netrukus po jos pasirodymo sulaukėme kvietimo atvykti į Kauno Žaliakalnį, kur gyveno šios dvi nuostabios moterys. Pildėsi naujais istoriniais faktais mūsų užrašai, o vėliau žinios apie Klugų giminę kaip nesibaigiantis upelis liejosi laiškuose… Sara kalbėjo, Lina rašė. Švelniai, lyriškai, su didele meile, pasididžiavimu, dėkingumu, kad mes padėjome susisiekti su Saros pusbroliu, su kuriuo, keturmečiu vaikeliu, atsisveikinta 1930 metais, kai Aarono tėtis, legendinis Leizeris Klugas, su žmona Beila ir vaikeliu vyko į Pietų Afriką, kur buvo įsikūrę Beilos artmieji…

Jau keleri metai, kai viskas sugulė į Želvos gimnazijos muziejų. Kampelyje, kurio pagrindinis eksponatas – Laureato portretas, beje, gražiausias iš visų publikuotų, jo atsiųsta knygelė su tekstu kalbos, kurią pasakė 1982 m. gruodžio 8 d. per Nobelio premijos įteikimą, didelis vokas su adresu ir pagarbus lakoniškas laiškas muziejaus vadovei…

Klugų giminės istorija, kuri rūpėjo ir mūsų svečiams kūrėjams, nesutilptų į jokį rašinį. Jos fragmentus galima rasti net keturiose knygose apie Želvą, kuriose gal ir ne viskas labai tikslu… Ryškiausias paveikslas būtų rinkinyje ,,Želvos legendos“ (2017 m.) Kai ši knyga atsirado, profesoriui A. Klugui buvo 91-eri. O jo pusseserės Saros gyvenimas – ir minėtose knygose, ir nuotraukose, ir subtiliuose ,,Želvos vaikaitės“ Linos piešiniuose, jos posmuose. Ji Klugų giminėj – talentinga kūrėja, o jos dovana muziejui – paveikslų kopijų rinkinys ir lyrikos dvelksmas iš kiekvieno darbo…

Nuo gerosios žinios, kad Želva – Nobelio premijos laureato Aarono Klugo gimtinė, paskelbimo praėjo beveik dvidešimt metų. Mes ,,išauginome“ Klugų giminės geneologinį medį, ant kurio šakų – tiek įdomių istorijų, nutikimų, skaudžių įvykių… Gimnazijos muziejus gali dalintis su tais, kuriems praeitis įdomi…