Pagerbta kraštietė jaunoji mokslininkė

Praėjusių metų pabaigoje už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.

„Surastų laisvės kovų vadų, dalyvių perlaidojimas ne tik paguoda artimiesiems, bet ir Lietuvos laisvės ir kovos už ją tapatybės stiprinimas. Tokius darbus darančių žmonių pagrindinė motyvacija įsirėžusi giliai širdyje. Visada gera jiems padėkoti, nors istorikai, tyrinėtojai dirba tyliai ir nuosekliai, ne dėl apdovanojimų“, – linkėdama, kad tyrinėjimai būtų apie tai, kas jau įvyko ir niekad netektų patirti pasikartojančios istorijos, teigė apdovanojimus inicijavusi Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Padėka skirta ir mūsų kraštietei – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorei dr. Kristinai Burinskaitei. Jaunoji mokslininkė pagerbta už sovietinių represinių struktūrų veiklos ir jos nusikaltimų po 1953 m. tyrimus ir viešinimą konferencijų, paskaitų metu Lietuvoje ir užsienyje.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė, dr. K. Burinskaitė šiame centre dirba nuo 2004 metų. Ji ėjo vyriausiosios istorikės, Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjos, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyresniosios patarėjos pareigas. Nuo 2021 m. gegužės mėn. laikinai ėjo Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorės pareigas. 2022 m. vasario 1 d. mokslininkė paskirta vadovauti Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentui.

Ukmergėje gimusi K. Burinskaitė yra baigusi Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 2011 m. įgijo humanitarinių mokslo srities daktaro laipsnį.

Jos mokslinių interesų sritys – Lietuvos istorija 1940–1991 m., sovietinių represinių struktūrų veikla 1940–1991 m. Ji yra penkių knygų autorė ir bendraautorė, paskelbusi per 30 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose, knygose apie KGB veiklą ir jos metodus. Dr. K. Burinskaitė laikoma ir vertinama kaip sovietinių represinių struktūrų mokslinių tyrimų profesionali specialistė.

2022 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido dr. K. Burinskaitės knygą „SLAPTIEJI KGB BENDRININKAI. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Šis leidinys sėkmingai buvo pristatytas Seimo lankytojų centre, Vilniaus knygų mugėje, Žinių radijo, LRT radijo ir televizijos laidose.

Jaunoji mokslininkė dr. K. Burinskaitė apie šią knygą yra sakiusi: „Man asmeniškai buvo įdomu ir svarbu praskleisti šį paslapčių ir mitų apraizgytą KGB veiklos aspektą. Tyrinėjant agentų temą tenka susitaikyti su faktu, kad ne visi dokumentai yra išlikę, o ir buvę agentai apie tai nekalba.“

A. Jakavonienė pažymi, kad dėl to labai sunku kalbėti apie verbavimo mechanizmą arba kaip nutrūksta šie sudėtingi ryšiai. Šią spragą šiek tiek kompensuoja prisipažinusių agentų pasakojimai. Teisę naudoti šias anketas, užslaptinant visą informaciją, kuri galėtų paviešinti juos, suteikė Liustracijos komisija. Tad belieka remtis KGB dokumentais ir bandyti atskleisti agentų socialinį portretą, statistinius duomenis bei kokią vietą jie vaidina įgyvendinant KGB užduotis. Kita vertus, tai intriguojanti tema, nes apie juos žinome tikrai nedaug.

Ši knyga yra skirta ne tik istorikams profesionalams, bet ji gali būti naudinga ir įdomi teisininkams, politologams, antropologams, sociologams bei XX a. populiarios Lietuvos istorijos mėgėjams.

„G. ž.“ inform.

Viktorijos CHORNOS/LRS kanceliarija nuotrauka