„Skautu tampama visam gyvenimui“

Jūrų skautus dažniausiai sutiksi gamtos prieglobstyje. Vieni kitus jie vadina broliais ir seserimis, o susiręsti palapinę ar užkurti ugnį – jiems vienas juokas. Skaičiuojama, kad pasaulyje skautų judėjimui priklauso daugiau nei 28 milijonai įvairaus amžiaus skautų ir skaučių iš 216 šalių bei regionų.

Kuo šis judėjimas toks patrauklus ir ko reikia, kad taptum skautu?

Apie visa tai kalbamės su Lietuvos skautijos Jūrų skautų konferencijos „Šventosios“ tunto „Vilkmergės laivo“ vade Vilte RABAZAUSKAITE.

 

– Kada ir kas paskatino prisijungti prie skautų?

– Skautauti pradėjau devynerių, kai nuvažiavau į Vepriuose vykusią skautų stovyklą. Tai buvo pirmoji stovykla mano gyvenime, skaute tapti neplanavau, vykau ten kaip į nuotykį. Stovykloje prisiekiau tarnauti Dievui, Tėvynei, padėti artimui ir tapau sausumos skaute – citrinuke. Po poros metų skautų veiklos pabodo, stovyklose nebedalyvavau.

Kai 2017 metais baigiau muzikos mokyklą, atsirado laisvo laiko, mama pasiūlė grįžti į skautų organizaciją. Grįžau, bet ne į sausumos, o jūrų. Taigi 2018-ųjų pavasarį jau buvau patyrusi jūrų skautė. Dabar esu vyr. skautė Gintarė.

– Kodėl vertėtų tapti skautu? Kuo tai skiriasi nuo kitų papildomų veiklų — sporto būrelių ar meno mokyklos?

– Man skautai nėra būrelis, viskas čia vyksta savanoriškai, o ir užsiėmimai (išskyrus stovyklas ar renginius) galima sakyti nekainuoja. Mes ugdomės visapusiškai. Savarankiškumas, meilė gamtai, patriotiškumas, darbas komandoje, lyderystė – tai tik maža dalis to, kas yra skiepijama skautams.

– Kokias vertybes Tau padėjo išgryninti įsitraukimas į skautų judėjimą?

– Skautiškos vertybės – pagalba artimui, meilė Tėvynei, gamtai, jūrai – man visada buvo artimos. Ši organizacija tik sutvirtino mano vertybių pamatą, išugdė norą padėti, atsakomybę, empatiškumą. Pagalba pažįstamam ar nepažįstamam tapo savaime suprantama. Čia išmokstama reaguoti, tarnauti kitiems. Matai sunkų maišą nešančią močiutę – padedi, auditorijoje išstumdyti stalai ir nėra kur atsisėsti – suorganizuoji visus padaryti tvarką, kažkas verkia – pasirūpini juo…

– Gal gali pasidalinti įsimintiniausiu įvykiu?

– Man jautriausia ir šilčiausia akimirka – sesės Vijos įžodis. Per ceremoniją ant savo rankos laikiau būsimą jos kaklaraištį, užrišau ant jo kampo Gerojo darbelio mazgelį. Abi apsiverkėme iš džiaugsmo. Mūsų šeima pasipildė dar viena jūros atplukdyta jūrų skaute.

Skauto įžodis žymi naujo etapo pradžią, tai rimta, bet šilta šventė. Skautas mokosi, dalyvauja, stengiasi. Kai ateina laikas, duoda įžodį, bet nesustoja toliau mokytis, juda link tolimesnių savo tikslų.

– Norint tapti skautu, reikalingas atsidavimas. Ar dažnai pasitaiko, kad skautas išsigąstų ir mestų šią veiklą?

– Taip, jei nori kažką pasiekti, tam turi skirti ir laiko, ir pastangų. Vieniems skautiška veikla tampa gyvenimo dalimi, jie tam atiduoda labai daug laiko. Kitiems ši veikla – lyg kartą per savaitę vykstantis būrelis.

Manau, kad su perdegimo grėsme susiduria kiekvienas atsidavęs skautas. Todėl prieš prisiimant atsakomybes, pareigas, renginio organizavimą būtina sau išsikelti klausimus: ar aš spėsiu, ar man to nebus per daug, ar sugebėsiu savo darbą atlikti kokybiškai? Čia yra panašiai kaip su maistu, kai numalšini alkį – gera, o kai persivalgai – nebesijauti taip gerai.

– Dažniausiai į įvairias organizacijas/papildomus užsiėmimus įsitraukia jaunimas. Ar tapti skautu taip pat rekomenduojama dar mokyklos suole?

– Skautu tampama visam gyvenimui, tai daryti gali bet kokio amžiaus žmogus.

– Skautų bendruomenė organizuoja labai daug įvairių renginių, stovyklų. Kurie iš jų paliko daugiausia įspūdžių?

– Per septynerius aktyvaus skautavimo metus dalyvavau gausybėje renginių. Buvau dviejose tautinėse stovyklose, kur dalyviai skaičiuojami tūkstančiais, Pavasario šventėse, kur visi Lietuvos skautijos nariai vienai dienai susirenka į kažkurį Lietuvos miestą, taip pat ir savo tunto ar kito vieneto stovyklose ar renginiuose. Širdžiai artimiausia yra mano vieneto, Ukmergės ir Širvintų, „Šventosios tunto“, Klaipėdoje organizuojama savaitgalio stovykla „Baltija“. Kiekvieną gegužę visas tuntas keliauja prie jūros, lanko muziejus, laivyną, duoda įžodžius ir pasiruošia vasaros stovyklų sezonui. Tai šventinė stovykla su savomis tradicijomis ir gausiu būriu skautų.

– Dabar studijuoji Vilniuje, tad tenka gyventi tarp dviejų miestų – sostinės ir Ukmergės. Ar traukia sugrįžti į Ukmergę?

– Šiuo metu vienoje vietoje ilgai neužsibūnu. Ukmergė, Vilnius, kartais ir Kaunas, užsienio kelionės su skautais. Bet geriausia yra grįžti namo. Ukmergės pasiilgstu labiausiai ir būdama Vilniaus šurmulyje, ir miškuose be šilto vandens, elektros, su gausybe uodų.

Kalbėjosi Gabija VILKAITYTĖ,

Vilniaus universiteto studentė

 

Jūrų skautų judėjimas pasaulyje įsikūrė 1909 m., Lietuvoje – 1922 m. kovo 12 d. Kaune. Jūrų skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Jūrai ir artimui“.

Ukmergėje jūrų skautų veikla prasidėjo 1923 m. Šventosios upėje, prie buvusio Daveikio malūno–elektrinės skautai turėjo savo jachtą, kurioje tilpdavo apie penkiasdešimt žmonių. Jachta ir valtimis žmonės buvo plukdomi į tradicines skautų Gegužinių vietas prie Aukštųjų krantų. Ten vykdavo organizuotos varžybos, įvairios rungtynės, šie renginiai susilaukdavo daug publikos dėmesio.

1935 m. „Skautų aido“ 3 numeryje rašoma apie Ukmergės skautų 10 metų įsisteigimo jubiliejų. Minima D.L.K. Vytenio jūrų skautų draugovė.

Ukmergės jūrų skautų veikla atkurta 2013 m. Jūrų skautų vadovo Jono Dragūno iniciatyva spalio 26 d., surinkus Gelvonų ir Pabaisko mokyklų mokinius, buvo organizuotas pirmas Ukmergės jūrų skautų žygis apie Žirnajų ežerą.

2015 m. įsteigtas Ukmergės jūrų skautų „Šventosios“ tuntas.

2018 m. tuntas pervadintas į Ukmergės ir Širvintų jūrų skautų „Šventosios“ tuntą. Jame veikia keturi laivai.

Jūrų skautai, kaip ir sausumos skautai, stovyklauja, žygiuoja ir savo veiklose naudoja tuos pačius skautiškus principus ir vertybes. Tik programa papildyta dalykais, susijusiais su vandeniu:

* laivų išmanymas: jų konstrukcija ir tipai, laivų statyba, remontas ir priežiūra;

* laivų valdymas: irklavimas, buriavimas ir motorinių laivų valdymas;

* gebėjimai, kurie yra susiję su vandeniu, t. y. plaukimas, gyvybės gelbėjimas ir sauga, elgesiu nelaimės atveju, komandiniais ir individualiais įgūdžiais ant/prie vandens.

Vandenyje, kaip ir jūrų skautų veikloje reikalinga drausmė, susiklausymas ir aiškus pasiskirstymas atsakomybėmis ir darbais. Tai ugdo jauno žmogaus atsakomybės jausmą, valią ir ištvermę, o veikiant grupėje įgyjama neįkainuojama komandinio darbo patirties ir draugų visam gyvenimui.