Išvyka į svetingąją Rusnę

Aldona KUZMIENĖ

Grupė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Ukmergės rajono skyriaus narių panoro susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija, kultūra ir organizavo išvyką į Rusnės salą, žymią savo pavasariniais potvyniais, kvepiančią rūkyta žuvimi, pasižyminčią savita gamta. Apsilankyti Rusnėje mus pakvietęs ir su čia kepta duona pasitikęs valdybos narys Antanas Stanaitis suplanavo dieną taip, kad galėtume kuo daugiau sužinoti apie šios vietos istorinius įvykius, kultūrą ir, žinoma, pasigerėti nuostabiais, širdžiai mielais vaizdais.

Ekskursijos gidė įdomiai pasakojo apie salos praeitį, jos pavadinimo kilmę, perpintą padavimais apie rusenančią šventąją ugnį. Dokumentai byloja, kad IV a. kryžiuočių kronikose buvo minimas šis žvejų kaimelis, pro kurį vedė ir prekybiniai keliai. Į Rusnės teritoriją pretendavo daug šalių, norėjusių valdyti šį kraštą.

Aplankėme keletą kultūros paveldo pastatų: Eeengelikų-liuteronų bažnyčią, etnografinę sodybą-muziejų. Čia surinkti eksponatai daugumai iš mūsų matyti senelių, tėvų namuose, tik čia, Rusnėje, vadinami kitaip ir atspindi XIX-XX a. gyvenusių žmonių buitį, tradicijas.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir pirmoji Klaipėdos krašto siurblinė, kuri anuomet perkeldavo salos vandenis, atsiradusius potvynių metu, į Atmatos upę. Užlipę į Uostadvario senąjį švyturį turėjome puikią galimybę pasigrožėti nuostabiais Rusnės apylinkių vaizdais. Kelionę vainikavo smagus pasiplaukiojimas kateriu Skirvytės upe iki Kuršių marių.

Pasivaišinę žuvies patiekalais svetingoje kavinėje, grįžome namo gausiai papildę savo žinių bagažą apie Rusnės gyvenimą, jos istoriją, kultūrą, pamatę daug gražių gamtos vaizdų. Ir už visą tai esame labai dėkingi šios išvykos sumanytojui, valdybos nariui A. Stanaičiui.

Viktoro Petrunin nuotrauka