Dovana bibliotekai – kraštietės Sofijos Jelionienės laiškai

Dr. Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

Vlado Šlaito viešoji biblioteka sulaukė netikėtos dovanos – kraštiečio inžinieriaus, chemiko, profesoriaus Romualdo Baltrušio pasiūlymo padovanoti bendramokslės, išeivijos lietuvės Sofijos Jelionienės laiškus. Buvę Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos auklėtiniai, pokario metais išskirti likimo, ilgus dešimtmečius susirašinėjo laiškais. Pakvietęs pas save į svečius Kaune, profesorius pasakojo apie ukmergiškių gimnazistų gyvenimą, sudėtingus jų likimus pokariu bei nenutrūkusius tarpusavio ryšius.

Baltrušis, 1945 metais baigęs gimnaziją Ukmergėje, įstojo į Kauno Valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Chemijos fakultetą, vėliau tęsė mokslinę veiklą, apgynė daktaro disertaciją, 1973 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Kraštietis ne tik darbavosi mokslo srityje, tačiau visuomet aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, Lietuvos Sąjūdžio įvykiuose, prisidėjo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Su žmona Irena itin domėjosi literatūra, istorija, menu. Šeima yra sukaupusi vertingą meno kūrinių kolekciją, kur kiekvienas kūrinys turi savo atsiradimo Baltrušių namuose istoriją. Kaip pasakojo pats profesorius, jis iki pat dabar bendrauja ir palaiko ryšius su savo buvusiais bendramoksliais, su kai kuriais iš jų kasdien susiskambina, domisi vienas kito sveikata ir kasdienybe.

Iki praėjusių metų taip bendravo ir su buvusia klasės drauge S. Jelioniene, kuri, baigusi Antano Smetonos gimnaziją, pokario metais su šeima išvyko iš Lietuvos, tačiau, atsiradus galimybei, parašė pirmąjį laišką buvusiam mokslo draugui Romualdui. Pastarasis yra išsaugojęs visus S. Jelionienės jam rašytus laiškus.

Jelionienė gimė 1928 metais tuometinėje Ukmergės apskrityje, Siesikų miestelyje. Vėliau kurį laiką su tėvais gyveno Mažeikiuose. Šeimai vėl grįžus į Ukmergę, pradėjo lankyti Ukmergės gimnaziją, kur aktyviai dalyvavo literatų būrelių veikloje, prisidėjo prie literatūros ir meno almanacho „Aukuras“ leidybos. 1944-iais kartu su tėvais išvyko į Vokietiją, dar po kelerių metų – į Ameriką. Gyvendama už Atlanto nepamiršo savo gimtinės ir daug prisidėjo prie Antano Smetonos port-reto gimnazijoje atkūrimo, jos iniciatyva Žemaitkiemyje buvo pastatytas antkapinis paminklas išeivijos poetui Vladui Šlaitui ir jo motinai. Ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvaudavo susitikimuose su klasės draugais, bendraminčiais, yra prisidėjusi prie daugelio gražių iniciatyvų mūsų krašte.

Ne vieną dešimtmetį R. Baltrušis ir S. Jelionienė laiškuose rašė apie to meto Amerikos bei Lietuvos aktualijas, siųsdavo sveikinimus švenčių proga, dalinosi asmeninio gyvenimo ir kasdienybės detalėmis. Iš pradžių laiškus vienas kitam draugai perduodavo per pažįstamus žmones, ieškodavo, kas keliauja iš Lietuvos į Ameriką ir atvirkščiai. Kartais su laiškais Sofija perduodavo ir piniginės paramos įvairiems kilniems tikslams jos gimtinėje paremti. Dažnai laiškus apsiimdavo perduoti keliaujantys į Lietuvą kunigai. Tai buvo ganėtinai rizikinga, tačiau visi laiškai sėkmingai pasiekė Lietuvą. Vėliau, po 1975-ųjų metų, laiškus jau buvo galima siųsti ir paštu.

Baltrušio žiniomis, jo bičiulė buvo išsaugojusi ir visus jai siųstus laiškus, tačiau kai per 2022 metų Kalėdas Sofija iškeliavo Anapilin, šiuo metu nėra aišku, ar išliko jos saugoti Romualdo rašyti laiškai.

Jelionienės laiškai nuo šiol saugomi Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros ir fondų valdymo skyriuje, tad visi besidomintys gali su jais susipažinti.

Vitos JASIONYTĖS-DAGIENĖS nuotraukos