Patriotiškai nusiteikę žygeiviai startavo Taujėnuose.

Naujausi, Žmonės

Garbėnų partizanų keleliais

Linas KAVALIAUSKAS

Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos vadas

 

Taip susiklostė, kad iš Taujėnų yra septyni keleliai į skirtingas puses. Jais vaikščiojo visi, kas tik vykstant partizaniniam karui gyveno Taujėnuose. Jais vaikščiojo ir partizanai. Pagerbiant laisvės kovotojus ir mums pravartu bent kiek pavaikščioti partizanų keleliais. Juk vienas iš svarbesnių istorijos pažinimo ir išsaugojimo būdų – tai gyvas dalyvavimas edukacijose.

Vieną iš darganotų vasario savaitgalių kelios dešimtys patriotiškai nusiteikusių žmonių rinkosi Taujėnuose, kur startavo pėsčiųjų žygis „Garbėnų partizanų keleliais“. Toks oras turbūt pats geriausias partizanams, nes visi stribai sėdėjo stribynuose.

Tad ėjome pirmuoju keleliu Garbėnų link, o šį maršrutą pavadinome partizano Jono Kadžionio-Bėdos, kuris kaip tik šiomis dienomis šventė 95 metų jubiliejų, vardu. Jis kilęs iš Piktagalio, Kavarsko valsčiaus, bet jo žmona, partizanė Malvina Gedžiūnaitė-Sesutė yra iš Garbėnų kaimo, kuris priklausė Taujėnų valsčiui, o dabar – Kavarsko seniūnijai, bet Taujėnų parapijai. Pats J. Kadžionis tvirtina, kad paskutinis šių kraštų partizanas buvo Pranas Jurkėnas-Eimutis, žuvęs 1953 m. birželio 30 d. (tuo metu Jonas jau buvo suimtas). Bet iš tiesų paskutinis šių kraštų partizanas yra jis, J. Kadžionis-Bėda, iškalėjęs visus jam paskirtus 25 metus ir po to išbuvęs tremtyje, o dabar dar besirūpinantis savo bendražygių atminimo įamžinimu, nesenai pats kompiuteriu parašęs atsiminimų knygą „Per skausmo pelkes“. Tad maršrutui suteiktas pavadinimas yra pagarba daug nusipelnusiam žmogui. Deja, dėl peršalimo J. Kadžionis-Bėda negalėjo atvykti, nors ir labai norėjo.

20 kilometrų maršrutas – aplankytos slėptuvės, kryžiai, partizanų žuvimo ir palaidojimo vietos. Pusiaukelėje žygeivius sušildė partizaniška košė ir arbata, skambėjo laisvės gynėjų dainos. Džiugu, kad gausiai žygyje dalyvavo Taujėnų gimnazijos moksleiviai, su kuriais kartu žygiavo šios ugdymo įstaigos direktorė Loreta Zdanienė bei mokytojai.

Dėkoju žygio iniciatoriui Sauliui Nefui, organizatoriui Tadui Kaziūnui, Kęstučiui ir Astai Jarmalavičiams už gardžią košę. Ir taip pat visiems žygeiviams, nepabūgusiems prasto oro.

Pakeliui į Garbėnų mišką, kur žuvo P. Jurkėnas-Eimutis.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Genė Mikulioniene :
    Ką ir bekalbėti apie vėliavas. Ukmergės centre stovi paminklas nežinau kas čia pagerbtas bet pribloškė tai kad visa skulptūra nupurksta Ukrainos vėliavos spalvomis. Bet ten manau pagerbti Lietuvos. vyrai.
  • Žmogui ir Kai kam :
    Nuotraukoje aiškiai matosi Lietuvos istorinė vėliava. Tai pirma. Antra, garbė Ukrainai ir jos vėliavai. Ši šalis gina savo laisvę nuo agresoriaus.
  • Kai kam :
    Lietuvos vėliava kaip skuduras, tai ir nėra
  • Žmogus :
    Ar jums negėda dievinti xaxlendijos vėliavą, Lietuvos net nėra , jums jie aukščiau už viską?

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas