Nepalaužto laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, rašytojo Edvardo Buroko atminimui
Arvydas GELŽINIS
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas
Edvardas Burokas gimė prieš 90 metų, 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje, 1919 metų Lietuvos savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje. Augo su dviem jaunesniais broliais – Jonu ir Antanu. Šeimoje vaikai buvo ugdomi Tėvynės meilės, patriotizmo dvasia. 1941 m. Edvardas pradėjo lankyti Ukmergės pradinę mokyklą, vėliau – gimnaziją. 1950 m., mokydamasis gimnazijoje, drauge su bendraminčiais subūrė pogrindinę antisovietinę organizaciją „Keršytojai už Tėvynę“ ir buvo išrinktas jos pirmininku. Organizacijos nariai priėmė priesaiką, turėjo organizacijos antspaudą, buvo sukaupę ginklų. Nariai spausdino antisovietinius atsišaukimus ir perspėjimus kolaborantams. Po kelių mėnesių šios pogrindinės organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į „Lietuvos patriotai“.
Edvardo tėvas Vladas buvo partizanų rėmėjas, padėjo partizanams taisyti ginklus, aprūpinti juos spausdinimo popieriumi ir vaistais. Į šią talką Balninkų ir Gelvonų krašto partizanams įsijungė ir Edvardas su kitais pogrindžio organizacijos nariais. Lietuvos išlaisvinimo komiteto įsteigimo JAV 1951 m. vasario 16 d. proga buvo paruošta daug atsišaukimų ir trispalvių vėliavėlių, kurios užmėtytos ant laidų pagrindinėse Ukmergės gatvėse. 1951 m. E. Burokas, baigęs gimnazijoje 10 klasių, išvyko mokytis į Kauną, į matininkų kursus. Čia su kursų klausytojais ir Kauno universiteto Medicinos fakulteto studentais subūrė „Lietuvos patriotų“ pogrindinės organizacijos filialą, kurio pirmininku išrinko J. Venckų. Šios organizacijos Kauno filialui priklausė 24 nariai. Jie išplatino iš Ukmergės gautas dvi siuntas atsišaukimų, trukdė steigtis komjaunimo organizacijoms.
1952 m. baigus vienų metų trukmės kursus, prasidėjo naujokų šaukimas į okupacinę kariuomenę. Keturi organizacijos nariai, tarp jų – ir Edvardas, kreipėsi į partizanus, kad priimtų juos kovoti, tačiau partizanai patarė tęsti mokslus arba eiti į kariuomenę. 1952 m. Edvardas buvo paimtas į kariuomenę ir išvežtas į Vladivostoką (Rusija, Tolimieji Rytai). Tuo metu Lietuvoje veikusi pogrindinė organizacija buvo išduota, 1952 m. spalio 4 d. Edvardas buvo suimtas ir net tris mėnesius trukusiu etapu atgabentas į Vilniaus MGB kalėjimą, kur du mėnesius truko tardymai. 1953 m. sausio 26 d. dauguma kaltinamųjų, taip pat ir Edvardas, buvo nubausti 25 metams laisvės atėmimo lageryje ir 5 metams tremties.
Politinis kalinys E. Burokas Vorkutos lageryje. 1955 m. Iš Kauno IX forto muziejaus rinkinių
1953 m. E. Burokas buvo nugabentas į Vorkutos lagerių 1-ąją šachtą. Ten jis iškart ėmė dalyvauti kalinių pogrindinėje veikloje. Už tai kalintas karceriuose, vėliau išvežamas į 7-ąją šachtą. Ten tapo Zenono Paldavičiaus ir Jono Žilinsko vadovaujamos pogrindinės grupės nariu. Jos nariai siekė pakelti kalinių dvasią, kuri po 1953 m. streiko kruvino numalšinimo buvo pašlijusi. E. Burokas pradėjo derybas su visų tautybių kalinių bendrijomis, ypač greitai jam pavyko susitarti su ukrainiečiais. Numatyta sužlugdyti anglies gavybos planus, todėl Z. Paldavičius ir E. Burokas susprogdino šachtos elektros pastotę. Kaliniai pradėjo sabotuoti darbą. Šachtos administracijos partinė organizacija sušaukė komunistų susirinkimą aptarti susidariusią padėtį. Susirinkimo salėje metu Z. Paldavičius ir E. Burokas susprogdino salės lubų perdangą. Po šio incidento čekistai pradėjo imti įkaitus, tarp kurių pateko nemažai pogrindžio narių. E. Buroką ir Z. Paldavičių apie 9 mėnesius tardė aukšti čekistų karininkai iš Leningrado ir Vorkutos. Kankinami, velkami tramdomaisiais marškiniais šie įkaitai išliko tvirti ir neprisipažino, tačiau nuo kankinimų Z. Paldavičius išprotėjo. E. Burokas buvo grąžintas atgal į lagerį.
1954 m. rudenį iš Ajač Jagos šachtos buvo atkelti du aktyvūs lietuviai – Vladas Šiška ir Vytautas Vaineikis, kurie pasiūlė E. Burokui įsijungti į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą (toliau – LLKS) ir pabėgti iš lagerio arba Vorkutoje rengtis dar vienam streikui. V. Šiškos ir V. Vaineikio išrastu spaudos būdu pradėti spausdinti atsišaukimai ir laikraštėlis rusų kalba „Severnoje sijanijie“ („Šiaurės pašvaistė“). Šis darbas atiteko V. Šiškai, V. Vaineikiui ir E. Burokui. Edvardas sutvirtino pogrindį, sukūrė naujas grupes, joms paskyrė vadovus, numatė būsimas diversijas šachtoje.
1955 m. kovo mėn. E. Burokas, kalintas karceryje, išvežtas į specialųjį ypatingojo režimo lagerį Nr. 62. Čia jis susitiko su nuteistais 1953 m. sukilimo organizatoriais ir kitais aktyvistais. Tai paskatino surengti visos Vorkutos kalinių streiką. Streikas turėjo įrodyti, jog Maskvos valdymui laikinai atiduotų tautų kaliniai atsisako dirbti lageriuose, kad jie sutinka kalėti ir dirbti tik savo tėvynėje arba už zonos ribų kaip laisvai samdomi darbininkai. Gavusi jų pritarimą, LLKS parengė visos Vorkutos streiko planą ir įsteigė streiko komitetą.
Streikas-sukilimas prasidėjo 1955 m. liepos 21-ąją, keli tūkstančiai kalinių, nepabūgę represijų, atsisakė dirbti. Po jo čekistai buvo priversti palengvinti kalinimo ir darbo sąlygas, daugeliui politinių kalinių sutrumpino kalinimo laiką. Visose šachtose vėl pradėta kasti anglis. Tačiau 47 streiko organizatorius ir aktyvistus, tarp jų – ir E. Buroką, išvežė į uždarą Vladimiro kalėjimą. Visus kitus streiko dalyvius išgabeno į Taišeto lagerius. Vladimiro kalėjime E. Burokas, V. Vaineikis, Povilas Zagreckas, Mykolas Kemtys ir J. Jančiauskas buvo apgyvendinti vienoje kameroje. Čia nelaisvės draugai aptarė ir rašė LLKS manifestą ir organizacijos statutą, iš rusų kalbos išvertė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kuri tapo LLKS programos pagrindu.
Tik grįžęs iš lagerio, 1957 m. Lietuvoje suimamas V. Vaineikis, pas jį surasti iš lagerio išnešti dokumentai, o Vorkutos operatyvininkai į Lietuvą atsiuntė lageryje išleistus atsišaukimus ir laikraštėlius. Į E. Buroką vėl nukrypo čekistų akys. Remiantis šiais dokumentais bei kai kurių palūžusių kalinių parodymais, E. Burokas iš Intos buvo atvežtas į Vilniaus KGB kalėjimą. Jam bandė sukurpti bylą už dalyvavimą streike. Edvardui jau buvo sutrumpintas kalinimo laikas, iki laisvės buvo likę vos 4 mėnesiai. Nei E. Burokas, nei kiti neprisipažino. Liudininkams atsiėmus parodymus, E. Buroką išvežė atgal į Intą. Netrukus Edvardas buvo išleistas laisvėn, tačiau jam uždrausta grįžti į Lietuvą. Tėvams per pažintis pavyko Edvardą įregistruoti Ukmergėje. Buvęs politinis kalinys įsidarbino, tačiau praėjus 2 mėnesiams, po V. Vaineikio teismo E. Buroką vėl suėmė. Jam paliekama buvusi 25-erių metų bausmė ir jis vėl sugrąžinamas į Vorkutą.
1958 m. Vorkutos Rečlago lageris buvo likviduotas, o neramusis kalinys pervežtas į Taišeto (Irkutsko sr.) lagerius. Ten E. Burokas ir Juozas Tribušauskas bandė sudeginti kombinatą, kuriame dirbo. Taip pat jie su kitais kaliniais kasė pabėgimo tunelį. Deja, iškasus apie 40 metrų tunelio, sąmokslininkai buvo įskųsti ir E. Burokas su draugais vieneriems metams išgabentas į uždarą Vichorevkos (Irkutsko sr.) kalėjimą. 1960 m. Taišeto lageriai buvo likviduoti, E. Burokas pervežtas į Mordovijos Javo lagerį. Didžioji dalis politinių kalinių iš lagerių buvo išleisti 1955–1957 m., E. Burokas paleistas tik 1962 m. gruodį. Per 10 metų, praleistų nelaisvėje, E. Burokui buvo bandyta sukurpti 9 bylas. Maždaug 6 metus jis praleido ne bendro režimo lageryje, o kalėjime. Daugiau kaip 150 parų praleido karceriuose.
Politinis kalinys E. Burokas. Mordovija, 1962 m. kovo 22 d. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Grįžęs į Lietuvą E. Burokas tuojau susitiko su Kaune įsikūrusios LLKS nariais. Jo pastangomis 1963 m. LLKS štabas perkeltas į Vilnių. Edvardas čia bendrauja su buvusiais politiniais kaliniais Stasiu Ignatavičiumi, Antanu Stasiškiu ir Antanu Terlecku, visi susitaria tęsti kovą su okupantais. 1964 m. J. Navicko bute Klaipėdoje įvyksta antikomunistų ir laisvės kovotojų Sovietų Sąjungoje susitikimas, dalyvauja ir atstovai iš Ukrainos, Latvijos ir Gruzijos, kur nutariama koordinuoti SSRS disidentų veiklą. LLKS pirmininku išrenkamas legendinis rezistentas Petras Paulaitis, E. Burokas tampa organizacijos žvalgybos vadovu. LLKS nariai galimo Sovietų Sąjungos ir Vakarų karinio konflikto metu buvo numatę savo veiklą, Lietuvos miškuose turėjo įsirengę keletą bunkerių (vieną Varėnos r.), turėjo ginklų.
1975 m. E. Burokas drauge su V. Vaineikiu, Petru Grainiu bei kitais organizuoja pogrindžio laikraščio „Varpas“ leidybą. Laisvės kovotojai numato nustatyti visas sovietų karines bazes ir apie jas paskelbti pogrindžio spaudoje. 1976 m. toks karinių bazių žemėlapis buvo paskelbtas specialiame „Varpo“ numeryje. „Varpui“ straipsnius rašė kun. Juozapas Dabravolskas, Jonas Pratusevičius, E. Burokas, V. Vaineikis, Edvardo brolis Jonas. Leidinys buvo spausdinamas šilkografijos būdu Inturkės (Molėtų r.) klebonijoje pas kun. J. Dabravolską. Kilus įtarimams, jog čekistai kažką sužinojo, „Varpo“ ruošimas ir spausdinimas persikelia į Vilnių, pas Aldoną Zalatoraitę, kiek vėliau į Ukmergės rajoną, pas Jogvilų kaimo gyventoją Stasę Vaineikienę. Ten E. Burokas su broliu Antanu spausdina „Varpą“. Šis pogrindžio leidinys periodiškai ėjo 1975–1981 m. Be to, išleidžiama daug plakatų „Laisvę kun. A. Svarinskui“, „Laisvę kun. S. Tamkevičiui“ bei atsišaukimų, kad tikintiems būtų sugrąžinta Vilniaus Arkikatedra. E. Burokas aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, 1988 m. su bendražygiais 20 tūkst. tiražu išleido „Varpo“ numerį. 1991 m. sausį dalyvavo ginant parlamentą ir televizijos bokštą.
E. Burokas yra išleidęs savo atsiminimų knygas: „Pūtėme prieš vėją“ – I dalį, „Ko nepasakė Solženicynas“, II dalį – „Sukilimas“, III dalį – „Vytauto Vaineikio juodos dienos, baltos naktys“, IV dalį – „Krauju rašyta istorija“ (keturiomis kalbomis), V dalį – „Laisvės kovotojai“. Jis taip pat aktyviai dalyvavo išleidžiant Juozo Grušio knygą „Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga 1940–2000 metais“. Taip pat prisidėjo sudarant ir ruošiant spaudai albumą „Politiniai kaliniai Taišeto lageriuose“.
Knygos viršelio nuotraukoje 1955 m. Vorkutos streiko-sukilimo dalyviai. E. Burokas sėdi pirmos eilės viduryje.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 17 d. dekretu E. Burokas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Taip pat apdovanotas Savanorių kūrėjų medaliu, „Už Tėvynės laisvę“ ordinu ir „Buvome, esame, būsime“ I laipsnio medaliu. Jam, kaip 1955 m. GULAG‘o politinių kalinių sukilimo dalyviui, 2008 m. suteiktas Kario savanorio statusas. Mirė E. Burokas 2013 m. balandžio 9 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse. Visuomenininko dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva 2015 m. sukurtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nario Edvardo Buroko atminimo medalis „Už antikomunistinę veiklą ir patriotiškumą“.
E. Buroko kapas Vilniaus Sudervės kapinėse.
Mus remia:
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos, Naujausi
Pristatytas naujas maisto atliekų rūšiavimo projektas
2023/03/26
Komentarų (4)
Aktualijos, Naujausi
Atsisako Savivaldybės tarybos nario mandato
2023/03/26
Komentarų (1)
Aktualijos, Naujausi
Rajono savivaldybės meru išrinktas Darius Varnas
2023/03/20
Komentarų (8)
Aktualijos, Naujausi
Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
2023/03/20
Komentarų (3)
Aktualijos
Delegavo asmenis į Ukmergės ligoninės stebėtojų tarybą
2023/03/19
Komentarų (0)
Aktualijos
Iš anksto balsavo pasyviau
2023/03/18
Komentarų (1)
„Bolt“ paspirtukai atkeliavo ir į Ukmergę
2023/03/24
Komentarų (7)
Ukmergiškiai taip pat aukojo skurstantiems
2023/03/23
Komentarų (0)
Regionų atgimimo amžius? Besiplečiantys verslai diktuoja kitokias viešinimosi taisykles
2023/03/23
Komentarų (0)
Ukmergės rajone planuojama statyti privačius senelių namus
2023/03/19
Komentarų (4)
Įsigalioja draudimas kirsti medžius
2023/03/19
Komentarų (1)
Smurtas tarp mažamečių privertė sunerimti
2023/03/19
Komentarų (4)
Su TŪM projektu į Ukmergę atkeliauja milijoninės investicijos
2023/03/17
Komentarų (4)
Vyks Ukmergės savivaldybės kandidatų į merus debatai
2023/03/16
Komentarų (8)
Vyksta pakartotinis balsavimas iš anksto
2023/03/15
Komentarų (0)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Žmonės
Gvildeno psichologinės gerovės temą
2023/03/21
Komentarų (0)
„Ukmergei - 690: istorija ir šiandiena“, Žmonės
„Ne kiekvienam lemta tapti didvyriu…“
2023/03/18
Komentarų (0)
Žmonės
Kunigas Saulius Bužauskas paskirtas Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru
2023/03/04
Komentarų (0)
Žmonės
Ukrainiečių bendruomenė Ukmergėje kepė blynus ir varė žiemą iš kiemo
2023/03/02
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
2024-ieji: ne Smetonų, o diplomatų Lozoraičių metai?
2023/02/18
Komentarų (0)
„Ukmergei - 690: istorija ir šiandiena“, Žmonės
Pūtęs prieš vėją…
2023/02/17
Komentarų (0)
Garbėnų partizanų keleliais
2023/03/12
Komentarų (3)
Lopšelių-darželių darbuotojoms įteikti magistro diplomai
2023/03/09
Komentarų (0)
Ukmergiškė – projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ laureatė
2023/03/05
Komentarų (0)
Rajonas liko be vyr. architekto
2023/02/28
Komentarų (4)
Ukmergės senjorai minėjo Valstybės atkūrimo dieną
2023/02/23
Komentarų (0)
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis – ukmergiškiui Artūrui Grigucevičiui
2023/02/20
Komentarų (1)
Ukmergiškei – „Metų specialisto“ apdovanojimas
2023/02/09
Komentarų (0)
Už ilgametį darbą padėkota Vidiškių seniūnijos darbuotojai
2023/02/05
Komentarų (0)
Paskirtas laikinas inspekcijos vadovas
2023/01/29
Komentarų (2)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Kokia dovana tiktų krikšto tėvams?
2023/03/23
Komentarų (0)
Įvairūs
Paskola būsto remontui ir jos suteikimo sąlygos
2023/03/22
Komentarų (0)
Įvairūs
Šulinių kasimas XXI amžiuje – daugiau nei kaimo reliktas
2023/03/09
Komentarų (1)
Įvairūs
Sutaupykite ten, kur išleidžiate daugiausiai. Kaip jums gali padėti „Norfa“ leidinys?
2023/03/07
Komentarų (0)
Įvairūs
Ar galima važiuoti dirbti į užsienį nemokant kalbos?
2023/02/22
Komentarų (0)
Įvairūs
Žurnalinių staliukų pasirinkimas, ką reikia žinoti?
2023/02/22
Komentarų (0)
Ar sidabriniai papuošalai prilygsta balto aukso papuošalams?
2023/03/21
Komentarų (1)
Patarimai, kurie leis nuspręsti, ar rinktis rekuperatorių, ar mini rekuperatorių
2023/03/16
Komentarų (0)
Šokoladas – skanėstas numeris 1 visame pasaulyje
2023/03/13
Komentarų (0)
Kasetiniai vandens filtrai namams – greitas būdas valyti vandenį
2023/02/27
Komentarų (0)
Elektromobiliai: ar verta investuoti į juos?
2023/02/24
Komentarų (0)
Gidas kaip pasirinkti tinkamą saugos tarnybą
2023/02/24
Komentarų (1)
Didelių dydžių liemenėlės lengvesnei moterų kasdienybei
2023/02/21
Komentarų (0)
Greitas ir patogus būdas siųsti siuntas į Prancūziją
2023/02/21
Komentarų (0)
Išmanūs namai ir apšvietimo valdymas: kaip sukurti maksimalų komfortą?
2023/02/15
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra
Eksponuojami reti spaudiniai
2023/03/21
Komentarų (0)
„Ukmergei - 690: istorija ir šiandiena“, Kultūra, Naujausi
Ukmergė visus metus švęs miesto gimtadienį
2023/03/20
Komentarų (3)
Kultūra, Naujausi
Buvęs vienuolynas siūlo įdomias patirtis – kai ko nerasite visoje Lietuvoje
2023/03/04
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Ukmergės tautodailininkai – gerame kelyje
2023/03/03
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Aktoriui Jonui Čepaičiui rūpėjo tikrojo žodžio prasmė
2023/02/20
Komentarų (0)
Kultūra
Misterija „Vilkošvaistės“ – apie Ukmergę ir ukmergiškius
2023/02/15
Komentarų (0)
Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsime skambant perkusijai
2023/03/10
Komentarų (0)
Galerijoje – nauja paroda
2023/03/09
Komentarų (0)
Bibliotekoje viešės karo istorikas, profesorius Valdas Rakutis
2023/03/08
Komentarų (0)
Kviečiame siūlyti geriausią 2022 metų kūrybinį projektą ir jo autorių(-ius)
2023/02/27
Komentarų (0)
Ukmergės apskritis – viena aktyviausių ir ilgiausiai ištvėrusių 1863–1864 metų sukilimą
2023/02/24
Komentarų (0)
Kraštotyros muziejuje – ikonų paroda
2023/02/23
Komentarų (0)
„Į žmones išėjęs – Stasys Tijūnaitis“
2023/02/14
Komentarų (0)
„Dvarų žiedas“ laukia turistų
2023/02/12
Komentarų (1)
Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
2023/02/11
Komentarų (0)