„Kalbomatuose“ ukmergiškiai moksleiviai gilins lietuvių kalbos žinias

Daiva ZIMBLIENĖ

Rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja

„Kaip paskatinti vaikus, kurie klausinėja vieni kitų „Kaip „inspiration“ bus lietuviškai?“, mokytis lietuvių kalbos? Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistai Arūnas Augustinas ir Ingrida Krikštaponienė sugalvojo Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą lietuvių kalbos būrelį vadinti „Kalbomatu“, nes „Lietuvių kalbos būrelis“ neskamba taip patraukliai kaip, pavyzdžiui „bankomatas“, – neslėpdamas susižavėjimo savo paskyroje profesiniame socialiniame tinkle „LinkedIn“ parašė žinomas šalies žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, visuomenės veikėjas, lektorius, viešojo kalbėjimo konsultantas Rytis Juozapavičius.

Pasak jo, ukmergiškiai Arūnas ir Ingrida jam priminė JAV Vašingtono valstijos Greindžerio vidurinės mokyklos Jakima Volyje mokyklos direktoriaus Richard Esparza entuziazmą bandant įkvėpti „užkampio vaikus“ mokytis. Gan radikaliomis priemonėmis R. Esparza sugebėjo įtraukti mokyklos bendruomenę į akademinių pasiekimų gerinimo vajų, davusį stebėtinų rezultatų. Vienas iš R. Esparzos sugalvotų dalykų mokiniams motyvuoti buvo lagaminas su 420 000 dolerių grynaisiais. Direktorius nešiojosi mokyklos koridoriais atvirą lagaminą prikimštą netikrų grynųjų pinigų – fotografuotų 20 dolerių banknotų. Jis bandė akivaizdžiai parodyti, kiek pajamų prarastų mokinys, jei, nelaimei, nebaigtų vidurinės mokyklos.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistai A. Augustinas ir I. Krikštaponienė bei jų sugalvota „Kalbomato“ idėja R. Juozapavičiaus dėmesio sulaukė neseniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) organizuotame seminare „Geroji praktika gerinant mokinių ugdymą ir rezultatus, įgyvendinant Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektus“. R. Juozapavičius buvo šio renginio koordinatorius. ESFOS siūlymu seminare iš visos šalies savivaldybių, vykdančių minėtus ESFA projektus, dalyvavo tik trys: Klaipėdos miesto, Varėnos ir Ukmergės rajonų. ESFA ir ŠMSM ypač sudomino glaudus ir betarpiškas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bendravimas su mokyklomis bei „Kalbomatų“ įsteigimas jose, tad seminare buvo paprašyta pasidalinti gerąja projekto įgyvendinimo patirtimi.

„Kalbomatai“ – tik viena iš rajono savivaldybės administracijos vykdomo projekto „Tėvų ir mokyklos sinergija mokant vaikus lietuvių kalbos (rašymo)“ dalių.

Siekdamas geresnių mokinių lietuvių kalbos (rašymo) ugdymo pasiekimų, aktyvesnio tėvų dalyvavimo ugdymo procese, rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius parengė ir kartu su partneriais 2020–2022 m. sėkmingai įgyvendino projektą „Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas mokant vaikus lietuvių kalbos (rašymo)“ (priemonė Nr. 09.2.1–ESFA–K–728–03 „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“), finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto įgyvendinimu buvo siekiama didinti lietuvių kalbos prestižą, pakeisti įsisenėjusį požiūrį, kad tėvai domisi tik mokymosi rezultatais, bet ne mokymo(si) procesu, nepakankamai bendradarbiauja su mokytojais, kad padėtų vaikui. Mokiniams buvo aiškinama, kodėl svarbu mokėti taisyklingai rašyti lietuvių kalba: ji yra žmogaus socialinio vaidmens išraiška.

Įgyvendinant šį projektą didelis dėmesys skirtas ugdomųjų erdvių atnaujinimui: nupirkti mokykliniai baldai, sėdmaišiai, išmaniosios lentos, mokytojams – nešiojamieji kompiuteriai, mokiniams ir lietuvių kalbos mokytojams – planšetiniai kompiuteriai ir kt.

Veiklos buvo organizuojamos ir „Kalbomatuose“ – specia-liai projekto tikslams pasiekti projekto mokyklose įrengtuose kabinetuose: čia tėvai galėjo neformaliai, betarpiškai bendrauti vieni su kitais, su mokytojais, su vaikais, padėti jiems mokytis: „ugdymą stimuliuojančios“ erdvės įgalina veikti. Siekiant didinti mokinių mokymosi motyvaciją ir pagerinti jų lietuvių kalbos raštingumą, „Kalbomatuose“ buvo organizuojamos netradicinės veiklos po pamokų: įvyko 660 netradicinių „Veikliųjų pamokėlių“, kuriose dalyvavo daugiau kaip 140 mokinių, virš 100 tėvų. Didelis dėmesys skirtas mokymų, konsultacijų, seminarų, edukacinių išvykų organizavimui.

Projekto vykdytojai pasidžiaugė, kad projekte dalyvavusių 7-8 klasių mokinių lietuvių kalbos pasiekimai viršijo jų lūkesčius: remiantis nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo duomenimis, rezultatai pagerėjo.

Mus remia: