Ričardo Šileikos žvilgsnis į gyvenimą ir kūrybą

Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja

 

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje lankėsi kraštietis poetas, kultūros apžvalgininkas, fotomenininkas, miniatiūristas, eksperimentalistas Ričardas Šileika. Jis yra gimęs Ukmergės rajone, Atkočiuose. Šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijoje, rašo tekstus į kultūrinius, literatūrinius žurnalus, aktyviai dalyvauja įvairiuose meno festivaliuose, rengia savo kūrybos darbų parodas.

Bibliotekoje R. Šileika susirinkusiems pristatė išties platų savo kūrybos lauką: renginyje skambėjo poeto eilės, įvairiausios nuogirdos ir teležinelės, trumpųjų žinučių ir atvirlaiškių, rašytų draugams, bendraminčiams tekstai, buvo pristatyta autoriaus fotografijų paroda.

Lankytojų akį traukė Ričardo parengta ekspromtinė fotografijų paroda „Mizanscenos“, kurioje – autoriaus mamos namuose fotografuoti „pečiukai“, ant kurių vienaip ar kitaip sudėlioti puodai ir įvairiausi kiti buities daiktai, atspindintys ne tik to meto žmonių gyvenimą, bet ir sezonų kaitą, šventinių dienų ypatumus, svarbius šeimos įvykius. Pasakodamas apie vaikystės namų „pečiuką“ ir jį dengiančią užuolaidėlę, Ričardas šį vaizdą palygino su teatro scena – kada nori užuolaidėlę užtrauki, kada nori – atitrauki ir matai vis skirtingus šios scenos elementus.

Autorius pristatė ir savo geležėlių kolekciją – surastus ir nufotografuotus įvairius nedidelius geležies gabaliukus, kurie menininko rankose virsta tikrais meno kūriniais.

Dar viena kraštiečio kūrybinės raiškos priemonė – įvairiausios smulkmenos, sukomponuotos degtukų dėžutėse ir virtusios mini parodėlėmis – „Mažosiomis galerijomis“. Tos smulkmenos pačios netikėčiausios: sagos, karoliukai, pinigėliai, vielutės, pakabučiai… Kaip pasakojo autorius, iš pradžių buvo smagu kiekvieną kartą, atidarius degtukų dėžutę, pamatyti vis kitaip išsidėsčiusį jos turinį, tačiau vėliau susidėliojo ir tokių kompozicijų, kurių menininkas nebenorėjo keisti, todėl kai kurios galerijos liko vis naujai susikuriančios, kitos – stabilios ir nebekintančios.

Menininkas pristatė ir dar vieną savo pomėgį – smėlio iš įvairiausių Lietuvos ir viso pasaulio kampelių rinkimą, kolekcionavimą ir dovanojimą draugams bei pažįstamiems. Šis smėlio rinkimas, fasavimas, aprašymas, dovanojimas – tarsi tam tikras žaidimas, įtraukiantis vis daugiau Ričardo aplinkos žmonių. Dalį savo kolekcijos – septynis indelius smėlio, atkeliavusio iš Hanso Kristiano Anderseno gimtinės Odensės (Danija), Latvijos, Urbo kalno Kuršių nerijoje, Skarbelio ežero prieigos, Lukiškių aikštėje (Vilnius) 2020 m. birželio 22 – rugsėjo 1 dienomis veikusio paplūdimio „Open Beach“, Antakalnio Šilo kalvos ir Žaliosios gatvės Alytuje – svečias padovanojo Vlado Šlaito viešajai bibliotekai. Jis su šypsena apgailestavo, kad dar neturi smėlio iš savo gimtojo Atkočių kaimo. Jo parūpinti „įsipareigojo“ Atkočių bibliotekininkė Dalia…

Rašytojas atsivežė ir savo poezijos knygelių, paminėdamas, kad šiemet kaip tik sukako trisdešimt metų, kai buvo išleista jo pirmoji poezijos knyga „Kalvaratas“. Pristatė ir itin netradicinės formos 2017 metais leidyklos „Nerutina“ 99 egz. tiražu išleistą knygelę „Nuogirdos“, kuri yra tarsi raktų pakabutis.

Renginio metu buvo atidarytas ir Nacionalinis kilnojamasis tupėjimo punktas Ukmergėje – R. Šileikos sukurta idėja ir pasiūlymas visiems kartu draugiškai patupėti. Toks improvizuotai surengtas performansas suvienija tuo metu šalia esančius žmones, praskaidrina nuotaiką, skatina linksmiau pažiūrėti į save, neįsisprausti į įprastus elgesio rėmus.

R. Šileikos kūryboje išryškėjo žaismingas, pozityvus, netradicinis ir savitas požiūris į kasdienybę bei mus supantį pasaulį. Vlado Šlaito bibliotekininkų ir skaitytojų bendruomenė poetui dėkoja už geras emocijas ir naujas patirtis.

R. ŠILEIKOS nuotrauka

Mus remia: