Mirė kraštietis Leonas Strioga

Eidamas 93-uosius metus ketvirtadienį mirė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kraštietis skulptorius Leonas Strioga.

 „Netekome vieno didžiųjų mūsų skulptorių, kurio kūryboje itin meistriškai, unikaliai skleidėsi lietuviškosios tapatybės ir žmogiškosios būties prasmė. Iš pirmo žvilgsnio paprasti ir aiškūs L. Striogos kūriniai savyje talpina visą gyvenimą: meilę, empatiją, žmogaus ir gamtos harmoniją, kartu – kasdienybės rūpesčius ir amžinųjų vertybių esmes“, – užuojautoje sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Anapilin iškeliavo iškilus menininkas, kurio savitos skulptūros daugel metų džiugino Lietuvos ir pasaulio vaizduojamojo meno gerbėjus. Tai buvo itin talentingas kūrėjas, sugebėjęs originaliai derinti tautinių ir universaliųjų vertybių prasmes“, – sakoma ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės užuojautoje.

L. Strioga yra sukūręs per tūkstantį įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų iš medžio.

Kaip pastebi Bažnytinio paveldo muziejaus ekspertai, L. Striogos darbai išsiskiria unikalia kapoto medžio technika ir išgrynintos formos paprastumu, primena tradicinį liaudies meno stilių ir atitinka 20-ojo amžiaus minimalistines skulptūros tendencijas.

L. Strioga gimė 1930 m. sausio 31-ąją Medžiočių kaime, Ukmergės apskrityje. Skulptoriaus tėvas dirbo žemę, tačiau labiau mėgo medžio ir kitus panašius darbus, o mama kurį laiką dirbo dvaro kambarine, vėliau rūpinosi namais ir dar trimis skulptoriaus broliais. Persikėlus tėvams, 1934–1940 m. augo ir mokėsi Klaipėdoje, 1940–1942 m. toliau mokėsi Jonavoje. Nuo 1942 m. gyveno Ukmergėje, 1950-iais baigė Ukmergės vakarinę suaugusiųjų gimnaziją.

Kaip skelbiama L. Striogos interneto svetainėje, 1950 metais jis kartu su broliu Mykolu įstojo į tuometinį Dailės institutą, dabar – Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo skulptūrą. 1952–1958 m. mokėsi tuomečiame Leningrade, I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Skulptūros fakultete. Parodose dalyvauja nuo 1958 m. 1959 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1980 m. L. Striogai suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas.

Skulptūros pasirinkimą jis aiškino iš motinos paveldėtu polinkiu į grožį ir iš tėvo perimtu susidomėjimu rankų darbais, taip pat įgimtu klausos defektu, kuris apsunkino bendravimą su aplinkiniais ir skatino ieškoti vienišiui tinkamos profesijos.

Kaune gyvenęs menininkas yra surengęs ne vieną asmeninę parodą, dalyvavęs bienalėse, tarptautiniuose renginiuose. Ne kartą kraštiečio darbai eksponuoti Ukmergėje.

„Kaunas nėra mano miestas. Vilnius nepalyginamai mielesnis, nors šiaip esu ukmergietis“, – viename interviu yra sakęs L. Strioga.

„G. ž.“ inform.