Svečiuose pas gražiausios sodybos šeimininkus

Albina VERENIENĖ

 

Sližių krašto bendruomenėje jau tapo tradicija sodybų apžiūros rezultatus aptarti susirinkus pas gražiausiai, išradingiausiai besitvarkančius šeimininkus. 2022-ųjų gražiausiai tvarkoma pripažinta Pauplių kaimo gyventojų Jolantos ir Tomo Tichonovų sodyba.

Jolantą ir Tomą dar galima vadinti šio kaimo naujakuriais, todėl pirmiausiai jų pačių ir paprašėme surengti „ekskursiją“ po savo sodybą.

Senojo namo vietoje pastatytas naujas, nedidukas, bet erdvus su dideliais langais gyvenamasis namas. Važiuodamas kaimo keliu gali sodybos net nepastebėti, nes ji slepiasi už aukštos gudobelių gyvatvorės. Bet tai apgaulinga, nes šeimininkams vos pravėrus vartus patenki į didžiulį, jaukų ir išpuoselėtą natūralios gamtos kampelį. Kiek čia žalumos, erd-vės tarp želdynų, gėlių, o kokie tvenkiniai!

„Abu esame miesto žmonės, o noras gyventi kaime buvo daugiau vyro, – pasakojimą pradėjo Jolanta. – Veprių kraštas jam patiko jau seniai, kai vaikystėje atvažiuodavo į stovyklą, o vėliau ir svajojo čia gyventi. Todėl sklypo ieškojo būtent šiame krašte. Prieš 13 metų žiemą Pauplių kaime nusipirkome apleistą negyvenamą sodybą ir nekantriai laukėme pavasario, kada galėsime tvarkytis. Deja… Vaizdas, kurį išvydome atvykę pavasarį, mane nelabai sužavėjo. Gal net šiek tiek gąsdino. Senas, dar prieš karą statytas namas, apleistas sodas, pusė sklypo užlieta vandeniu… Abu stovėjom, žiūrėjom ir po truputį galvose ėmė suktis vaizdai, kurtis planai, kaip čia viską tvarkysime.“

Tuo metu mūsų moterys tik grožėjosi ir stebėjosi, kiek čia reikėjo dirbti, ir niekaip neįsivaizdavo, kaip galima dabar spėti prižiūrėti? Juk vasarą vos žolę nušienauji, ji vėl užauga, o čia tokie vejos plotai!

Jolanta ir Tomas, vienas kitą pakeisdami, pasakojo toliau: „Seną sodą išpjovėme ir jo vietoje pasodinome daug įvairių vaismedžių. Kur kažkada augo bulvės, pasodinome pušaites. Štai koks miškelis! Jau ir kazlėką nusipjauname. O pusė apsemto sklypo pasirodė ne tokia ir didelė bėda. Toje vietoje iškasėme nemažą tvenkinį ir dovanų gavome vandens leliją. Šias gražuoles taip įsimylėjome, kad dabar auginame dvidešimt devynias lelijų rūšis. Jomis žavimės ne tik mes, bet ir žmonės, kurie atvažiuoja jų įsigyti. Gauname nemažai nuotraukų su padėkomis už tai, kad lelijos sėkmingai auga. Visą savo sklypo kraštovaizdį kūrėme ir formavome patys. Dirbome labai daug. Darbo daug yra ir dabar, bet tinkamai planuojant laiką ir daug padedant vaikams, viską galima spėti. Jėgų dovanoja gamta. Iš jos mes gauname energijos ir dvasinės ramybės.“

Kaip tik tuo metu pradėjo lyti ir visi subėgo slėptis į erdvią pavėsinę. Čia jau laukė Jolantos pagamintas tortas, arbata ir susineštinės vaišės. Bet arbatą gerti buvo dar ne laikas. Bendruomenės narės Aldona Ptakienė ir Zita Bausienė turėjo ką pasakyti, nes aplankyta daug gražiai prižiūrimų sodybų, kasmet atrandama vis naujų. Pasidžiaugė, kad apleistų sodybų beveik ir nebėra – nebent negyvenamos. Puikus Tichonovų pavyzdys – iš negyvenamos sodybos tapo metų nugalėtoja. Šeimininkams įteikta medžio drožėjo Remigijaus Rudoko pagaminta lentelė „2022 m. gražiausia sodyba“. Nugalėtojus sveikino ir Veprių seniūnijos seniūnė Dalia Radzevičienė, įteikė PADĖKĄ, ir dėkojo, kad gražina mūsų kraštą. Visi susirinkusieji sveikino tradicine daina „Žiedai – žiedai“, kuriai žodžius prieš keliolika metų (specialiai tokiai progai) parašė Veprių krašto poetas Vincas Lukša, o muziką sukūrė Stasė Novikienė.

Popietė natūralioje aplinkoje, bendravimo džiaugsmas, gera nuotaika, įvairios užduotys ir laimėti prizai, bendros dainos – tikra atgaiva žmogui.

Pauplių kaime nusipirkę apleistą sodybą Tichonovai ją pavertė išpuoselėtu natūralios gamtos kampeliu.