Jubiliejinę šventę pradėjome nuo ekskursijos po Alytų

Janina BADOKIENĖ

Lietuvos pensininkų draugijos (LPS) „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai lankėsi Alytuje, kur dauge su savo draugais minėjo šio miesto bendrijos „Bočiai“ skyriaus veiklos 25-metį. Prieš renginį kartu su gidu Giedriumi Bernatavičiumi išsirengėme kelių valandų ekskursijai po miestą.

Pirmą kartą Alytus rašytiniuose šaltiniuose minėtas 1377 m. Pirmiausia nuvykome prie Alytaus piliakalnio. Kaip pasakojo gidas, miesto pilis Vygando Marburgiečio kronikoje aprašyta 1384 m. Pilies gynėjai stabdydavo kryžiuočių puolimus. Manoma, kad miesto vardui atsirasti pasitarnavo padavimas apie bajoro Raimonio dukros Mirgrauselės ir kunigaikščio Smūkninio sūnaus Alytos meilę. Kryžiuočiams užpuolus pilį, žuvo visi Raimonio kariai, tik vienas Alyta liko gyvas. Jis prasiveržė iš apsupimo, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrauselė kureno šventąją ugnį, ir ją paslėpė. Grįžęs prie pilies narsiai kovėsi, bet žuvo. Mirgrauselė graudžiai verkė septynias dienas. Jos ašaros upeliu liejosi į Nemuną. Upelis buvo žynių pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Alytaus piliakalniu, o gyvenvietė prie piliakalnio – Alytumi. Gidas papasakojo ir kitą, juokingesnę miesto pavadinimo kilmės versiją. Neva važiavo ūkininkas su grūdais į miesto turgų, o pasiekęs šlapią kelio vietą pasakė: „A…lyta“.

Nuo XV a. pradžios Alytaus miestas kūrėsi ir augo abiejuose Nemuno krantuose. Tarp 1795 ir 1915 m. abi miesto dalys praktiškai buvo skirtingi administraciniai vienetai. Tuo laikotarpiu susiformavo sąvokos: Vilniaus Alytus, Suvalkų Alytus. Tarpukario metais šias sąvokas pakeitė Pirmasis Alytus ir Antrasis Alytus (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante).

Aplankėme Audiovizualiųjų menų centre (buvusioje sinagogoje) parodą „Misticizmo ugnis – Soutine (Sutino) ir litvakų dailė“, kur eksponuojama Alytuje gimusio garsaus Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco pasaulyje analogų neturinčios privačios lit-vakų (Lietuvos žydų) kolekcijos dalis..

Pėsčiomis įveikėme šimtą keturiasdešimt laiptelių ir pasikėlėme į Baltosios rožės tiltą. Tai aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Jis sujungė Alytaus I ir Alytaus II dviračių takus.

Sustojome prie Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklo „Laisvės angelas“, pastatyto 1929 m. skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus.

Išgirdome įdomią istoriją apie prancūzų eskadrilę „Normandija“. 1944 m. liepos mėn. ji buvo apsistojusi Alytaus aerodrome ir iš čia vykdė kovinius skrydžius. Būtent Alytuje „Normandijos“ eskadrilei už karinius nuopelnus buvo suteiktas ir „Nemuno“ vardas.

Po puikios ekskursijos Šaulių namuose vyko Alytaus bočių (pirmininkė Dalia Petrukaitienė) veiklos 25-mečio šventė. Joje kartu su šešiais šeimininkų meno saviveiklos kolektyvais dalyvavo ir mūsų klubo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ ir linijinių šokių grupė, taip pat Plungės moterų vokalinis ansamblis „Neblėstanti jaunystė“ bei Vilniaus bendrijos delegacija. Su dovanomis atvyko Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėja Zita Valiūnienė, Seimo narys Robertas Šarknickas, kiti svečiai. Kalbėjusieji linkėjo daug gerų dienų, sveikatos, džiaugėsi, kad senjorai jungiasi bendrai prasmingai veiklai, išlaiko tautines tradicijas, nepasiduoda senatvei, domisi gyvenimu, šoka, dainuoja, vaidina. Renginį baigėme bendra daina „Pabūkim drauge!“

Šioje išvykoje dalyvavome vykdydami Ukmergės rajono savivaldybės remiamą projektą „Pabūkim kartu, kolei norisi būti“.