Žydų pagerbimo iškilmėse – pakartotas reikalavimas

Loreta EŽERSKYTĖ

Rugsėjo 4-ąją, kaip ir kasmet pirmąjį šio mėnesio sekmadienį, Pivonijos šile paminėtas čia nukankintų ir palaidotų tūkstančių Ukmergėje ir jos apylinkėse gyvenusių žydų atminimas. 81-ąsias žydų sunaikinimo metines minėjo ne tik Ukmergės rajono žydų bendruomenė. Atvyko jų tautiečių iš Vilniaus, Kauno bendruomenių, Izraelio, sulaukta svečio iš Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados. Devynioliktą kartą iškilmėse dalyvavo Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro moksleiviai, kuriuos kasmet suburia istorijos mokytoja Vida Pulkauninkienė.

Tradicinį žuvusiųjų pagerbimo minėjimą trečioje pagal dydį Lietuvos holokausto vietoje pradėjęs Ukmergės rajono žydų bend-ruomenės pirmininkas Artūras Taicas sakė, kad „kasmet prisimename šią tragediją, renkamės čia, kad tai nepasikartotų, kad pasakytume tiesą apie 1941-ųjų įvykius“.

Taicas trumpam mintimis nusikėlė į 1941 metų vasarą ir susirinkusiems pacitavo kelias ištraukas iš kraštietės Neringos Latvytės-Gustaitienės sudarytos knygos „Holokaustas Ukmergėje“ apie to meto įvykius Ukmergėje. Mieste ir rajone gyvenę žydų tautybės žmonės taikiniu tapo tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Pirmiausia kai kuriuos jų uždarė į kalėjimą, kitus vežė į Vaitkuškio dvarą, II Antakalnio kaimą, kur netrukus prasidėjo egzekucijos. Liepos 23-ąją Ukmergėje, Užupyje, įkuriamas getas. Jis veikė tik kelis mėnesius, tol, kol mieste neliko žydų…

1941-ųjų rugpjūčio 8 dieną buvo sunaikinti 702, rugpjūčio 19 dieną – 623, rugsėjo 5 dieną – 4 709 Ukmergėje ir aplinkiniuose miesteliuose gyvenę žydai.

Į susirinkusiuosius kreipėsi ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados patarėjas William Kendrick. Jis priminė prieš metus toje pačioje vietoje vykusiose žydų paminėjimo iškilmėse dalyvavusio JAV ambasadorius Lietuvoje Roberto S. Gilchristo žodžius apie tai, kaip yra svarbu pripažinti tiesą: „Ambasadorius tuomet paragino iškelti Ukmergės centre stovintį paminklą Juozui Krikštaponiui. Esu čia, kad priminčiau, jog sprendimas dėl prašymo vilkinamas. Tiesa ne visada lengva ir patogi. Gyventi be tiesos – tai statyti pastatus ant smėlio…“

Tęsdamas šią mintį A. Taicas konstatavo, kad rajono valdžia neišgirdo prašymo įvykdyti teisingumą. Taip pat Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas apgailestavo, jog šiemet nesulaukta pagarbos ir šiai Holokausto vietai – atvykusieji nužudytųjų kapų duobes lankė brisdami per nepjautą žolę.

Taicas padėkos žodžius tarė Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro moksleiviams, kurie su istorijos mokytoja V. Pulkauninkiene jau devynioliktą rugsėjį dalyvavo nužudytų žydų pagerbime. Šie moksleiviai naujus mokslo metus pradeda istorijos pamoka, kuri vyksta Pivonijos šile. Šįkart septintos klasės moksleivės į renginio dalyvius kreipėsi jautriomis eilėmis. Mokytoja V. Pulkauninkienė dėkojo žydų bendruomenei už liudijimus, susitikimus ir nuoširdžią bendrystę, kuri trunka daugelį metų ir jaunajai kartai yra labai reikšminga.

Nebe pirmą rugsėjį į Ukmergę atvykstantis Kauno žydų bendruomenės narys Iseris Šreibergas žydų atminimui pagerbti skaitė maldą.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių.

AUTORĖS nuotraukos

Pivonijos šile pirmą rugsėjo sekmadienį pagerbtas čia nužudytųjų atminimas.

Prie paminklo V. Pulkauninkienė moksleiviams vedė istorijos pamoką.