Želviškiui – ypatingas diplomas ir Generalinės prokuratūros apdovanojimas

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai baigė dar vienerius studijų metus. Šv. Jonų bažnyčioje po dvejų metų pertraukos buvo įteikti diplomai ir VU Teisės fakulteto absolventams. Šiemet Teisės studijų programą baigė ir teisės magistro diplomus gavo virš 130 absolventų. Diplomai buvo įteikti dieninių, sesijinių ir magistrantūros studijų studentams. Tarp jų – ir buvusiam Želvos gimnazijos moksleiviui Kristijonui Povyliui. Jo magistrantūros studijų pasiekimai įvertinti „Magna Cum Laude“ diplomu, o baigiamasis magistro darbas pripažintas geriausiu ir pelnė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apdovanojimą.

Diplomai „Magna Cum Laude“ išduodami VU Senato komisijos nutarimu magistro ir vientisųjų studijų absolventams, jeigu jų studijų rezultatai atitinka nustatytus akademinius reikalavimus ir tie absolventai yra pasižymėję brandžia bei originalia moksline veikla. Išvadą apie mokslinės veiklos brandumą ir originalumą Senato komisijai teikia fakulteto (kamieninio padalinio) taryba.

Šiemet LR generalinė prokuratūra nutarė paskatinti būsimuosius teisininkus ir vienam iš jų skirti apdovanojimą už geriausią magistro darbą baudžiamosios justicijos tema.

Geriausiu pripažintas K. Povyliaus darbas tema „Techninių priemonių pagalba vykstantis baudžiamasis procesas (nuotolinis tyrimas ir nagrinėjimas) – galimybės ir ribojimai“.

Generalinės prokuratūros dovaną Kristijonui absolventų pagerbimo iškilmėse įteikė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Kviečiu įsiminti šį vardą – Kristijonas Povylius! Tai ką tik magistro diplomą gavęs jaunas teisininkas, kurio studijų pasiekimai buvo įvertinti išskirtiniu „Magna Cum Laude“ diplomu, tačiau tai dar ne viskas. Komisija, kurią sudarė penki patyrę teisininkai, vertino tris pateiktus darbus ir geriausiu pripažino K. Povyliaus darbą.

Buvo labai malonu paspausti jaunajam kolegai ranką ir įteikti apdovanojimą“, – įspūdžiu dalijosi generalinė prokurorė.

Želvos gimnazijos absolventas K. Povylius, gavęs brandos atestatą, nusprendė ne studijuoti, o tapti Lietuvos kariuomenės nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šauktiniu. Perėjęs bazinį kario kursą, želviškis devynis mėnesius tarnavo Sausumos pajėgų štabo ryšių kuopoje.

Atlikęs pareigą Tėvynei, 2017 metais vaikinas įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Kristijonas prisipažįsta, jog teisė nebuvo jo svajonė: „Stojant teisė man buvo nepažįstama ir atrodė „sausokas“ mokslas. Tuomet nežinojau, kokia profesine veikla noriu užsiimti, todėl teisę pasirinkau kaip universalų, bet tuo pačiu ir tiesiogiai pritaikomą išsilavinimą. Vėliau supratau, kad nesuklydau. Mano laimei, studijos labai patiko, todėl gana anksti nusprendžiau tapsiąs teisininku“.

Nuo mokyklos aktyvus vaikinas ir universitete neapsiribojo vien studijomis. Jau antrame kurse įsidarbino pagal specialybę advokatų kontoroje. Tuomet Kristijonas sėkmingai įveikė atranką ir dalyvavo „Misija Sibiras“ ekspedicijoje. Po to vieną vasarą dirbdamas ir keliaudamas praleido JAV, Aliaskos valstijoje. Prasidėjus mokslo metams, pusmetį savanoriavo nemokamą teisinę pagalbą teikiančioje Vilniaus universiteto Teisės klinikoje. Vieną semestrą pagal studentų mainų programą praleido studijuodamas Belgijoje, Antverpeno universitete. Nuo ketvirto kurso grįžo į advokatų kontorą ir ten dirba iki šiol. Be to, studijų metais nuolatos sėkmingai dalyvaudavo įvairiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisminės inscenizacijos konkursuose.

Paklaustas, ar galėtų teigti, jog studijose ir profesinėje veikloje aukštumų pasiekti gali ir ne didmiesčio, o miestelio gimnaziją baigęs jaunuolis, Kristijonas teigė, jog vienareikšmio atsakymo neturi: „Nėra abejonių, kad jaunas žmogus iš mažo miestelio akademinėje ir profesinėje veikloje gali nenusileisti didmiesčio jaunuoliams. Kita vertus, galimybių saviraiškai ir intelektiniam tobulėjimui mažame miestelyje yra mažiau. Todėl mažo miestelio jaunuoliui, norinčiam tobulėti, būtina aktyviai plėsti savo akiratį, neapsiriboti vien mokykla. Būdų tam yra įvairių: knygos, internetas, įvairūs konkursai, turininga popamokinė veikla (pavyzdžiui, sportas, muzika, menai ir kita), veikla nevyriausybinėse organizacijose, savanorystė ir t. t. Prie jaunuolio akiračio plėtros turėtų prisidėti ir tėvai, pedagogai, kadangi be jų pagalbos būtų labai sunku.“

Pasak K. Povyliaus, vis tik miestiečiai turi daugiau savirealizacijos galimybių, juos supa daugiau ir įvairesnių žmonių, jie turi daugiau galimybių atrasti bendraminčių: „Jie auga konkurencingesnėje aplinkoje, ir tai juos verčia labiau stengtis. Pavyzdžiui, gabesni jaunuoliai turi galimybę lankyti mokyklas, į kurias atrenkami tik gabiausieji. Tačiau kad ir kaip būtų, gyvenamoji vieta nėra lemianti. Viskas priklauso nuo paties žmogaus…“

Kristijonas sveikina visus abiturientus, kurie ką tik gavo brandos atestatus ir rudenį pradės naują ir įdomiausią gyvenimo etapą.

„Tuo pačiu linkiu šį etapą išnaudoti maksimaliai: atrandant mėgstamą veiklą, įdomius žmones, įgyjant žinių. Tai labai svarbu, kadangi dabar įgyta patirtis lydės visą likusį gyvenimą. Labai linkiu atrasti tinkamą balansą tarp mokslų, linksmybių, draugų ir kitų veiklų. Taip pat linkiu nieko nebijoti, nes baimė gali atbaidyti nuo naujų patirčių, galinčių teigiama linkme pakeisti jūsų gyvenimą. Linkiu būti smalsiems ir nuolat visko klausinėti. Net ir pačių kvailiausių klausimų. Kuo daugiau žinosite, tuo geresnius sprendimus gyvenime priimsite! O ko galėčiau palinkėti tiems, kurie baigę gimnaziją dar neapsisprendė, ką veikti? Neapsisprendusiems visų pirma linkiu nenusiminti. Aš ir pats toks buvau, todėl, po mokyklos baigimo, pasirinkau šauktinio tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Ten supratau esąs knygos, mokslo žmogus. Po to, net ir stodamas į teisę, nebuvau tikras, jog tapsiu teisininku. Tai išaiškėjo tik vėliau. Atsižvelgdamas į savo patirtį, neapsisprendusiems linkiu nebijoti nestandartiškų sprendimų. Tai galėtų būti ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje, ir savanorystės kur nors Azijoje ar Afrikoje. Tai padės pažinti save ir priimti sprendimą dėl ateities. Taip pat puikus pasirinkimas būtų universalų išsilavinimą suteikiančios universitetinės studijos: filosofija, ekonomika, teisė ar pan. Juk po pirmųjų mokslo metų visada galėsite pasirinkti kitą veiklą ar studijas…“