Geriausieji abiturientai renkasi studijas Lietuvoje

Rajono gimnazijose – išleistuvių nuotaikos. Mokyklose baigėsi egzaminų maratonas, paskelbti rezultatai, abiturientams įteikiami brandos atestatai. Praėjusią savaitę juos jau atsiėmė Želvos, Taujėnų ir Siesikų gimnazistai, šį trečiadienį ir ketvirtadienį atsisveikinimo šventės organizuojamos Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijose.

Laikraštyje jau rašėme, kad šiemet rajono gimnazistai valstybinių brandos egzaminų metu pelnė 11 šimtukų. Po du šimtukus gavo Antano Smetonos gimnazijos abiturientai Kamilė Kuolinytė (biologijos ir anglų kalbos) ir Ernestas Pučinskas (matematikos ir anglų kalbos) bei Siesikų gimnazijos moksleivis Ugnius Stašaitis (matematikos ir anglų kalbos). Su paliekančiais mokyklas šimtukininkais kalbėjomės apie mokyklą, draugus ir, aišku, apie ateities svajones bei planus.

Pirmiausia visų jų paprašėme prisistatyti ir trumpai papasakoti apie save, pomėgius, užsiėmimus, popamokinę veiklą…

K. KUOLINYTĖ: – Esu Antano Smetonos gimnazijos abiturientė. Apie pomėgius ir užsiėmimus nėra daug ką sakyti, bet mokykloje lankiau teatrą ir juo mėgavausi, nors dvyliktoje klasėje šį pomėgį šiek tiek apleidau.

E. PUČINSKAS: – Man 19 metų, šiais metais baigiau Antano Smetonos gimnaziją. Joje lankiau tinklinio būrelį, dalyvavau mokyklos choro bei ansamblio veikloje, pertraukų metu dažnai žaisdavau stalo tenisą. Laisvalaikiu mėgstu kompiuterinius žaidimus bei skaityti knygas.

U. STAŠAITIS: – Esu Siesikų gimnazijos abiturientas. Laisvalaikiu domiuosi įvairiomis technologijomis, mokslo naujienomis, domina biologija, fizika, astronomija. Mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus, programuoju. Kai pavyksta atplėšti akis nuo ekranų, retkarčiais paskaitau ir kokią knygą…

– Kokius valstybinius brandos egzaminus rinkotės ir kodėl? Gautais šimtukai jau pasidžiaugėme, o kokie kitų laikytų egzaminų rezultatai? Ar visais esate patenkinti?

K. KUOLINYTĖ: – Lietuvių kalbos egzaminas privalomas, todėl negalėjau jo nesirinkti, o be jo dar laikiau biologijos, anglų kalbos, matematikos ir chemijos egzaminus. Per daug negalvojau, kokius egzaminus laikyti, tiesiog pasirinkau visus dalykus, kuriuos mokiausi A lygiu. Lietuvių ir chemijos egzaminuose gavau po 89 balus, matematikos 96, o biologijos ir anglų po 100. Tikėjausi, kad chemija pasiseks geriau, o lietuvių kalbos įvertinimas bus blogesnis, tačiau rezultatai nelabai nutolo nuo tokių, kokių tikėjausi, todėl esu patenkinta.

E. PUČINSKAS: – Laikiau matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus. Juos pasirinkau todėl, kad šie dalykai man bus svarbūs toliau studijuojant universitete. Iš matematikos ir anglų kalbos gavau po 100 balų, iš informacinių technologijų – 97, o iš lietuvių kalbos – 90. Šimtukais, žinoma, esu patenkintas, lietuvių kalbos gautas įvertinimas viršijo visus mano lūkesčius, tuo tarpu iš IT egzamino būtų buvę smagu gauti 100 balų, tačiau ir dabartinis rezultatas mane tenkina.

U. STAŠAITIS: – Lietuvių kalbą išlaikiau 78 balais. Kadangi įprastai rašinių įvertinimai nebūdavo itin geri, sužinojęs egzamino rezultatą likau maloniai nustebintas. Matematiką rinkausi, nes ji paprasčiausiai patiko ir žinojau, jog niekur be jos neįstosiu. Gautu šimtuku, savaime aišku, esu labai patenkintas. Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikiau, nes planuoju toliau studijuoti informatiką, be to, labai domiuosi kompiuteriais. Iš šio egzamino gavau 90 balų, panašaus rezultato ir tikėjausi. Anglų kalbą rinkausi tik dėl studijų, kadangi praktiškai bet kur stojant reikalingas ketvirtas egzaminas. Puikiai mokėjau, todėl žinojau, kad gerai išlaikyti nebus sunku. Vis dėlto, 100 balų nesitikėjau. Egzaminų rezultatais esu patenkintas.

– Ar daug reikėjo mokykloje mokytis? Ar pasiruošimas egzaminams buvo intensyvus? Gal teko kreiptis pagalbos į korepetitorius?

K. KUOLINYTĖ: – Aišku, dirbti teko daug, bet atsakingas mokymasis visus šiuos bei praeitus mokslo metus nemažai padėjo. Nepasakyčiau, kad pasiruošimas buvo itin intensyvus – biologijos kursą pradėjau kartoti likus maždaug mėnesiui iki egzamino, o kitus dalykus kartojausi apie savaitę prieš egzaminus. Į korepetitorius nesikreipiau, užteko aplink esančių knygų ir mokytojų.

E. PUČINSKAS: – Mokykloje mokytis teko tikrai nemažai, bet daugiau dėmesio skyriau toms pamokoms, kurių egzaminus ketinau laikyti. Mokyklinis kursas buvo užbaigtas ganėtinai vėlai, todėl nebuvo tiek daug laiko pasiruošti, kiek galbūt norėjosi. Tačiau iki pačių egzaminų pavyko prisiminti tai, kas buvo išmokta per ketverius gimnazijoje praleistus metus.

U. STAŠAITIS: – Mokykloje iš esmės mokiausi tik tiek, kiek reikėjo. Vis dėlto, tuos dalykus, kurie buvo įdomūs, daug papildomai mokiausi savarankiškai. Turėjau nuostabią matematikos mokytoją, kuri nuolatos skatino tobulėti, dirbo su manimi pagal individualią programą. Gavau ir priėmiau pasiūlymą nemokamai lankyti papildomas savaitines nuotolines matematikos pamokas, tačiau nesakyčiau, jog jos buvo itin reikšmingos. Pačiam matematikos egzaminui labai daug specialiai nesiruošiau – tiesiog mokiausi ir tiek.

Taip pat turėjau labai gerą anglų kalbos mokytoją, kuri su manimi daug užsiimdavo individualiai. Nors per pamokas ir namuose teko dirbti nemažai, tačiau to labai intensyviu krūviu nepavadinčiau. Gal kiek rimčiau teko ruoštis prieš egzamino kalbėjimo dalį, nes tai visuomet buvo mano silpnoji vieta.

Informatikos savaitinių pamokų turėjau nedaug, todėl šiam egzaminui ruošiausi savarankiškai, nors mokytoja visuomet buvo pasiruošusi pakonsultuoti. Vis dėlto didžiąją dalį to, ko reikėjo egzaminui, jau žinojau, tad neteko daug vargti.

Intensyviau dirbti reikėjo tik ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui, kadangi nesidomint literatūra ir norint pasiekti padoresnį rezultatą, reikia tiesiog „iškalti“ didžiulį informacijos kiekį. Nuo pat mažens ne itin mėgau literatūrą ir niekada neplanavau su ja sieti savo ateities, todėl egzaminui ruošiausi, taip sakant, per kančias. Kad šios pamokos man taptų labiau pakenčiamos, tai – mano puikios lietuvių kalbos mokytojos ir auklėtojos nuopelnas, kuri iš visų jėgų stengėsi mane kaip nors išmokyti.

– Kaip vertinate šiųmetinius egzaminus? Kas buvo gerai, blogai, ką reikėtų, jūsų manymu, keisti, tobulinti?

K. KUOLINYTĖ: – Manau, beveik visi egzaminai buvo parengti pagal programą, turėjo užduočių ir tiems, kurie nori tik išlaikyti, ir tiems, kurie siekia aukštų įvertinimų. Matematikos egzaminas šiuo klausimu išskirtinis – man pačiai jis nebuvo itin sunkus, dauguma padarytų klaidų – žioplos, o ne nežinojimo klaidos. Tačiau jei net 35 proc. laikančiųjų egzaminą nesugebėjo surinkti pakankamai taškų, kažką reikia keisti, lengvinti užduotis. Jokių konkrečių sprendimų pateikti negaliu, bet tikiuosi, kad ateityje ši situacija nepasikartos.

E. PUČINSKAS: – Šiųmetinius egzaminus aš esu linkęs vertinti teigiamai, nepaisant techninių nesklandumų informacinių technologijų egzamino pradžioje bei daug diskusijų visuomenėje sukėlusio matematikos egzamino. Manau, kad prasti pastarojo rezultatai nėra tik sudėtingų užduočių padarinys. Norint kelti mokinių matematikos suvokimo lygį, reikia reikšmingų pokyčių pačioje švietimo sistemoje.

U. STAŠAITIS: – Kad ir kiek visi dejuoja dėl matematikos egzamino, man asmeniškai šiųmetinės užduotys nebuvo nei per lengvos, nei per sunkios. Esu turėjęs didesnių problemų atliekant ankstesnių egzaminų užduotis. Mano nuomone, matematikos egzaminui būtų galima skirti daugiau laiko arba sumažinti užduočių skaičių. Aš pats vos spėjau su viskuo susidoroti.

Lyginant su praeitų metų egzaminais, šių metų lietuvių kalbos ir literatūros egzamine pasiūlytos temos tikrai buvo lengvesnės, nebuvo sunku rasti, kuo remtis. Vis tik manau, kad šis egzaminas neturėtų būti privalomas, kadangi tiems, kurių literatūra nė kiek nedomina, jis yra baisus ir bereikalingas galvos skausmas. Džiaugiuosi, kad šis egzaminas buvo pirmas, nes jo labiausiai ir bijojau.

Anglų kalbos egzaminas verčia juoktis, kadangi nors kiek padoriau mokant šią kalbą, ten nėra ką veikti. Egzamino užduotys buvo labai lengvos.

Daugiausia galiu paburbėti dėl informacinių technologijų egzamino, kurio vykdymo tvarka esu labai nepatenkintas. Visų pirma, egzaminui prasidėjus buvo užstrigusi užduočių atsisiuntimo ir išsiuntimo sistema. Nors dėl to egzamino laikas buvo pratęstas, manau, kad tokie nesklandumai yra nepriimtini. Taip pat labai nepatiko, jog iš principo mokyklose nėra sukuriamos vienodos sąlygos laikantiems egzaminą. Didžiausia problema – skirtingos programų versijos. Kai pats mokausi naujausių programų, sugrįžus prie senesnių neretai sunku rasti, kur persikėlė (jei išvis egzistuoja) kokia nors programos funkcija. Dėl to per egzaminą sugaišau palyginus nemažai laiko ir tikrai praradau bent porą taškų. Nors leidžiama dieną prieš egzaminą aplankyti egzamino patalpas ir susipažinti su kompiuteriu, tačiau manau, kad mokyklose tiesiog turėtų būti įdiegtos vienodos programų versijos. Taip pat tragedija, kad programavimo užduotims privaloma naudoti siaubingai pasenusias ir griozdiškas programas (IDE), kai yra visiškai nemokamų modernių alternatyvų.

– Pasidalinkite savo ateities svajonėmis. Ko ketinate siekti, kur toliau nusprendėte mokytis? Gal turite planų išvykti iš Lietuvos?

K. KUOLINYTĖ: – Didelių gyvenimo planų neturiu, o dabar noriu įstoti į Vilniaus universiteto farmacijos programą. Turėjau mintį išvykti iš Lietuvos ir mokytis užsienyje, tačiau savoje šalyje vis vien jaukiau, lengviau suprasti mokslus ir aplink esančius žmones, todėl bent jau šiai dienai nustojau galvoti apie užsienį.

E. PUČINSKAS: – Toliau mokytis ketinu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, o savo karjerą sieju su programavimu.

U. STAŠAITIS: – Planuoju studijuoti dirbtinį intelektą Kauno technologijos universitete. Kur konkrečiai save įsivaizduoju baigęs studijas? Kol kas dar nežinau. Šiuo metu iš Lietuvos išvykti planų neturiu.

– Kas labiausiai įsiminė iš mokyklinių metų: klasiokai, mokytojai, veikla ir pan.?..

K. KUOLINYTĖ: – Kol kas viskas dar labai šviežia, nepasakyčiau, kad vienas dalykas įsiminė labiau už kitus. Nežinau, kas išliks atmintyje, o kas užsimirš metams bėgant, bet visi atsiminimai bus smagūs ir malonūs.

E. PUČINSKAS: – Iš mokyklinių metų labiausiai įsiminė įvairi veikla: tautinė vakaronė, įvairios kelionės tiek su klase, tiek su mokyklos choru, daug gimnazijoje vykusių renginių…

U. STAŠAITIS: – Amžinai prisiminsiu savo nuostabią auk-lėtoja, mokytojus (ypač matematikos bei anglų). Įsimintini ir įvairūs mokyklos bendruomenės renginiai, laikas, praleistas kartu su draugais.

– Ar gailėsitės mokyklos, draugų?..

K. KUOLINYTĖ: – Labiausiai pasiilgsiu to kasdieninio ritmo, prie kurio per 12 metų spėjau priprasti. Aišku, taip pat ilgėsiuosi klasiokų, mokytojų. Su draugais planuoju nuolat palaikyti kontaktą, kad nespėčiau jų pasiilgti.

E. PUČINSKAS: – Sunku pasakyti, kaip stipriai aš pasiilgsiu mokyklos bei joje praleistų metų. Manau, kad tai priklausys nuo to, kaip man pasiseks įsitraukti į universiteto gyvenimą. Vis dėlto, šiuo metu aš žiūriu tik į ateitį.

U. STAŠAITIS: – Ar gailėsiuosi mokyklos? Nė velnio – nepatinka taip anksti keltis.

– Ar dalyvausite išleistuvėse? Kada ir kur jos vyks?

K. KUOLINYTĖ: – Išleistuvėse dalyvausiu – atestatų įteikimo šventė vyks liepos 20-ąją Ukmergės kultūros centre, o toliau švęsime Taujėnų dvare.

E. PUČINSKAS: – Aš išleistuvėse dalyvausiu.

U. STAŠAITIS: – Išleistuvėse jau dalyvavau liepos 15 dieną. Jos vyko mokyklos patalpose. Kadangi mūsų klasė maža, šventė buvo kukli, tačiau graži.

– Ačiū geriausiems rajono gimnazistams už išsakytas mintis.

Kalbėjosi Nijolė STUNDŽIENĖ

Mus remia: