Žurnalistams pristatė užsienio politikos aktualijas

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Užsienio reikalų ministerija (URM) kasmet suburia Lietuvos regionų žiniasklaidos atstovus į tradicinį susitikimą, skirtą aktualių užsienio politikos klausimų aptarimui. Dėl koronaviruso pandemijos šiemet renginys vyko po dvejų metų pertraukos.

Dvi dienas trukusiame suvažiavime dalyvavo apie 30 žurnalistų, atstovaujančių žiniasklaidos priemonėms iš Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Palangos, Plungės, Telšių, Šilalės, Mažeikių, Kaišiadorių, Alytaus, Elektrėnų, Anykščių, Šiaulių, Prienų, Birštono, Panevėžio, Ukmergės, Vilkaviškio, Marijampolės, Utenos, Ignalinos ir Vilniaus.

Pirmąją dieną su žurnalistais bendravo URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Marius Janukonis bei ambasadorė ypatingiems pavedimams darbui su Lietuvos regionais Gitana Grigaitytė.

G. Grigaitytė ir M. Janukonis.

M. Janukonis pažymėjo, jog per pastaruosius kelerius metus išgyvenome daugybę reikšmingų įvykių – jų užtektų keliems šimtmečiams. Svarbiausiu šių dienų įvykiu neabejotinai yra karas Ukrainoje.

G. Grigaitytė išsamiai apžvelgė URM bendradarbiavimą su šalies savivaldybėmis, kuris dabar yra itin aktyvus.

Su įdomumu klausėmės Lietuvos Respublikos ambasadorės Kinijos Liaudies Respublikoje Dianos Mickevičienės pasisakymo tema „Kinija – kylantis iššūkis pasaulio tvarkai: ar esame tam pasiruošę?“ Praėjusių metų rugsėjį iš Pekino atšaukta diplomatė papasakojo apie tarnybos Kinijoje išskirtinumą, pakomentavo situaciją, kuri susidarė, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių diplomatinė atstovybė, atsakė į žurnalistų klausimus.

D. Mickevičienė.

URM Europos Sąjungos departamento Bendrųjų reikalų ir institucinių klausimų skyriaus vedėjas Andrius Grikienis ir URM Sankcijų grupės vadovė Renata Jasilionytė apžvelgė situaciją Europos Sąjungoje baigiantis antrajam Lietuvos narystės dešimtmečiui.

Ambasadorė ypatingiems pavedimams Asta Andrijauskienė kalbėjo apie Baltarusijos žmonių demokratinius siekius ir politinius procesus Baltarusijoje, ar galima tikėtis po 2020 metų pilietinio pakilimo sulaukti šioje šalyje naujojo atgimimo.

 NATO vadovų susitikimas Vilniuje. Ką tai reiškia Lietuvai?

Vyriausybės darbo grupės NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje surengti atsakingasis sekretorius, ambasadorius ypatingiems pavedimams Darius Semaška pristatė 2023-ųjų birželį Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Pasak pranešėjo, tokio masto renginio Lietuvoje dar nėra buvę, todėl laukia dideli pasiruošimo darbai, reikės įgyvendinti reikalavimus, keliamus tokio lygio renginiui. 2005 metais Vilniuje yra vykęs neformalus NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, 2008 metais sostinėje vykusiame neformaliame susitikime buvo susirinkę NATO šalių gynybos ministrai.

Įtakos priimant sprendimą NATO šalių vadovų susitikimą surengti Vilniuje turėjo regiono geopolitinė situacija bei Rusijos ir Baltarusijos veiksmai. Tad šis renginys svarbus ne tik mūsų šaliai, bet ir visam regionui.

Laukiama, jog į Lietuvą pareikšti solidarumą su šiuo regionu atvyks apie 40 delegacijų – valstybių ir vyriausybių vadovai. Pasak D. Semaškos, Lietuvos iki 2023-ųjų laukia dideli iššūkiai ir daug organizacinio darbo – nuo konferencijos centro įrengimo LITEXPO rūmuose iki delegacijų apgyvendinimo. Šio susitikimo kaštai – ne viena dešimtis milijonų eurų.

Antroji renginio diena buvo skirta susitikimams su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Lansbergiu ir Lietuvos Respublikos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

Bendraudamas su žurnalistais užsienio reikalų ministras pabrėžė regionų žiniasklaidos svarbą informuojant Lietuvos žmones apie tarptautinę politiką bei didinant visuomenės atsparumą hibridinėms grėsmėms. Taip pat susitikimo metu buvo aptarti Rusijos karo Ukrainoje aspektai, galimos karinės agresijos pasekmės regiono saugumui bei pasaulio tvarkai.

Premjerė apžvelgė Lietuvos aktualijas – COVID-19 pandemijos ir nelegalios migracijos krizių valdymą bei Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, paminėjo mūsų valstybės laukiančius iššūkius. Diskusijos metu I. Šimonytė pažymėjo, kad regioninė žiniasklaida atlieka itin reikšmingą kultūros ir žinių nešėjo vaidmenį.

AUTORĖS ir URM nuotraukos