Jie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą

Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas.

Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. Tai Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama J. Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jį pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. 1938 metais Mykolas Romeris apie šį pamatinį valstybės dokumentą yra sakęs: „1918 m. vasario 16 d. aktas – tai Lietuvos renesanso kūrinys, jos artimiausios praeities kondensuotas žodis ir jos ateities titulas.“

Nepriklausomybės Akto signatarų gimtinės

Iš dvidešimties 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų aštuoniolika gimė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau dviejų – K. Bizausko ir D. Malinausko – gimtinės yra už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų, dabartinėje Latvijos teritorijoje. S. Banaitis gimė Vaitiekupių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje; J. Basanavičius – Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje; M. Biržiška – Viekšniuose, Mažeikių apskrityje; K. Bizauskas – Paviluostoje (Pāvilosta), Kuldygos apskrityje (dabartinė Latvija); S. Kairys – Užunvėžių kaime, Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje; P. Klimas – Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje; D. Malinauskas – Krėslaukyje (Kraslava, dabartinė Latvija); V. Mironas – Kuodiškių vienkiemyje, Panemunio valsčiuje, Rokiškio apskrityje; S. Narutavičius – Brėvikių dvare, Alsėdžių valsčiuje, Telšių apskrityje; A. Petrulis – Kateliškių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje; A. Smetona – Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje; J. Smilgevičius – Šonių kaime, Alsėdžių valsčiuje, Telšių apskrityje; J. Staugaitis – Tupikų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje; A. Stulginskis – Kutalių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje; J. Šaulys – Balsėnų kaime, Švėkšnos valsčiuje, Tauragės apskrityje; K. S. Šaulys – Stemplių kaime, Švėkšnos valsčiuje, Tauragės apskrityje; J. Šernas – Jasiškių kaime, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje, Biržų apskrityje; J. Vailokaitis – Pikžirnių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje; J. Vileišis – Medinių kaime, Pasvalio valsčiuje, Biržų apskrityje.

Koks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimas?

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimai susiklostė skirtingai. Iš 20-ies signatarų 5 mirė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios (J. Šernas mirė 1926 m., J. Basanavičius – 1927 m., A. Petrulis – 1928 m., S. Narutavičius – 1932 m., S. Banaitis – 1933 m.).

Iš 15-os signatarų, sulaukusių Antrojo pasalinio karo pradžios, 2 buvo nužudyti NKVD (K. Bizauskas sušaudytas 1941 m., P. Dovydaitis sušaudytas 1942 m., abiejų palaidojimo vietos nežinomos), dar 4 signatarai buvo ištremti į Sibirą (P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Stulginskis), iš jų 2 ten mirė (D. Malinauskas mirė tremtyje 1942 m., V. Mironas mirė tremtyje 1953 m.). Represijų išvengė Lietuvoje likę, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais mirę signatarai: J. Vileišis ir J. Smilgevičius (abu mirė 1942 m.), J. Staugaitis (mirė 1943 m.). Lietuvoje saulėlydžio sulaukė ir iš tremties grįžę signatarai P. Klimas ir A. Stulginskis (abu mirė 1969 m. Kaune).

Antrojo pasaulinio karo metu 6 signatarai pasitraukė į Vakarus ir rado prieglobstį emigracijoje: A. Smetona (mirė 1944 m. JAV), J. Vailokaitis (1944 m. Vokietijoje), J. Šaulys (1948 m. Šveicarijoje), M. Biržiška (1962 m. JAV), K. S. Šaulys (1964 m. Šveicarijoje), S. Kairys (1964 m. JAV). Iš jų S. Kairys ir M. Biržiška, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo perlaidoti Lietuvoje.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 69 metai.

Kada Lietuvos Tarybos nariai tapo signatarais?

Lietuvos Nepriklausomybės Ak-tą pasirašiusieji Lietuvos Tarybos nariai yra vadinami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais.

Prieškario Lietuvoje, Lietuvos Tarybos nariai, pasirašę 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, retai buvo vadinami signatarais, dažniau jie buvo vadinami tiesiog Lietuvos Tarybos nariais.

Tradiciškai signatarės terminu apibrėžiama valstybė, pasirašiusi tarptautinę sutartį, kuria įsipareigoja laikytis sutartyje numatytų principų. Signatarais taip pat vadinami asmenys, kurie savo valstybės vardu pasirašo tokias tarptautines sutartis, ar kitus svarbius dokumentus. Todėl prieškario Lietuvoje signatarėmis dažniau vadintos valstybės, kurių atstovai savo parašais patvirtino 1924 metų Klaipėdos krašto konvenciją. Tačiau, bėgant laikui, signatarų titulas prigijo ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusiems Lietuvos Tarybos nariams.

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ

Nuotrauka iš Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo

Mus remia: