Atnaujinti užrašytų savanorių pavardžių negalima, nes kryžiai yra saugomi…

LAIKRAŠČIO PRIIMAMASIS

Genovaitė KAZIELIENĖ

Neseniai buvo minimos Vėlinės. Jų metu gausiai lankytasi kapinėse, prisiminti Anapilin iškeliavusieji artimieji, giminės, draugai, pažįstami.

Ukmergiškė Zuzana Stunžėnienė, paskambinusi į redakciją pasidalino mintimis apie Vaižganto kapinėse esančius Lietuvos savanorių kapus: „Labai gerai, kad tvarkomas Ukmergės miestas, centras gražėja. Tačiau reikėtų pagalvoti ne tik apie fasadą, bet ir moralinius dalykus. Nuvykusi į Vaižganto kapines, neaplenkiau ir žuvusių už mūsų Tėvynę kapų. Aplink kapelius žolė nušienauta, tvarkinga. Deja, ant antkapių pavardės, vardai, kai kurių – gimimo ir mirties metai, beveik neįskaitomi. Ar nereikėtų tuos užrašus atnaujinti, paryškinti? Nemanau, kad tam būtina skirti daug lėšų. Dirbant šį darbą galbūt galėtų prisidėti ir nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, šauliai, kiti miestelėnai. Juk šie žmonės paaukojo savo gyvybes už tai, ką dabar turime, todėl būtina juos prisiminti ir pagerbti.“

Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Zareckas pateikė tokį atsakymą: „Į šį klausimą galiu atsakyti iš kelių pozicijų: kaip savivaldybės administracijos darbuotojas ir kaip šaulys. Pradėsiu nuo pastarosios. Dar prieš kelerius metus 1002 kuopos šauliai, lankydami karių ir partizanų kapus, pastebėjo šią problemą. Tuo metu kuopoje buvo nutarta bandyti atnaujinti bent kai kuriuos antkapinius kryžius, kad juose įspaustos žuvusiųjų karių pavardės būtų matomos ir perskaitomos. Sutarėme, jog įmanoma pagaminti akmenines ar metalines lenteles ir jas pritvirtinant palaipsniui atnaujinti bent jau labiausiai to reikalaujančius antkapinius kryžius.

Tačiau išsakius šią idėją KPD Vilniaus teritorinio padalinio inspektorei p. L. Vidžiūnienei, ji paaiškino, kad antkapiniai kryžiai yra saugomi, jokia saviveikla jų atžvilgiu nėra leidžiama, jie gali būti atnaujinami tik pagaminant naujus, betoninius, ką gali atlikti tik sertifikuota įmonė, arba akmeninius, tokius, kokie yra pastatyti žuvusiems ministrams Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke. Supratę, kad šie darbai visiškai neatitinka kuopos finansinių galimybių, šios idėjos atsisakėme, juolab kad šie kapai yra prižiūrimi, turi šeimininkus, o kuopai yra ką veikti atnaujinant ir tvarkant partizanų kapus bei jų memorialines vietas mažiau lankomose vietose.

Kaip savivaldybės administracijos darbuotojas ir kaip ukmergiškis visiškai pritariu p. Z. Stunžėnienei ir manau, kad žuvusių Lietuvos kariuomenės savanorių antkapinius kryžius būtina atnaujinti (gal net pagaminant naujus) taip, kad žuvusiųjų pavardės būtų įskaitomos ir po 100 metų, kaip kad matome ant tose pačiose kapinėse esančių Pirmajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių kapų antkapinių kryžių. Tegul tai būna daroma palaipsniui, atsižvelgiant į kokybę, o ne į kiekybę, bet daroma. Manau, kad tokios apimties rekonstrukciniai darbai, matant miesto tvarkymo darbų apimtis ir mastus, yra tikrai „įkandami“ savivaldybės administracijos specialistams, nes nevyriausybinių organizacijų žmonės gali uždegti atminimo žvakelę ar apjuosti antkapius trispalve juostele (kas ir yra daroma), bet antkapių atnaujinimo darbai turi būti daromi solidžiai, kvalifikuotų specialistų, o ne mėgėjiškomis NVO žmonių jėgomis ir lėšomis.“

AUTORĖS nuotr.