Minint Ukmergės žydų sunaikinimo 80-metį – reikalavimas iškelti paminklą partizanų vadui

Loreta EŽERSKYTĖ

Rugsėjo 5-ąją, tradiciškai pirmąjį šio mėnesio sekmadienį, Pivonijos šile esančioje holokausto vietoje paminėtas čia nukankintų ir palaidotų apie 7 tūkst. Ukmergėje ir jos apylinkėse gyvenusių žydų atminimas. Šiemet nuo šios tragedijos sukako 80 metų, tad vidurdienį vykusios iškilmės sulaukė ypač gausaus būrio svečių. Tik šių įvykių amžininkų ir nužudytųjų artimųjų kasmet susirenka vis mažiau. Bėgantis laikas retina jų gretas… Tačiau atvyko žydų iš Kauno, Vilniaus, kitų vietovių. Nusilenkti savo tautos atstovams renkasi jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus.

Priminė skaudžius istorijos faktus
Tradicines nužudytųjų pagerbimo iškilmes pradėjęs Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas mintimis nusikėlė į 1941 metų birželį: „Traukiantis sovietų armijai, Ukmergėje susiklostė tokia pati situacija, kaip ir kituose žydų štetluose. Vietiniai aktyvistai, vadinami baltaraiščiais, susitelkė į būrius ir pradėjo medžioti bei gaudyti žydus, vežti juos į kalėjimą. Prasidėjo pirmos netektys, pirmieji žudymai. Birželio 23-ąją vietiniai sukilėliai suėmė ir į Ukmergės kalėjimą uždarė 79 žydų inteligentus. Pirmoje duobėje man už nugaros guli nužudyti teisėjai, gydytojai, mokytojai, muzikantai – žydų tautybės Lietuvos piliečiai.“
Pirmininkas taip pat priminė, kad 1941 metų rugpjūtį nacių okupacinė valdžia su vietos pakalikais pradėjo intensyvinti savo veiklą. Statistika skelbia, kad rugpjūčio 1-ąją iš Ukmergės geto išvesti ir nužudyti 296, rugpjūčio 8-ąją – 702, 19-ąją – 623 žydai.
„1941 metų rugsėjo 5 dieną, lygiai prieš aštuoniasdešimt metų, šioje vietoje buvo nužudyta 4 700 žmonių – Ukmergės bei Kavarsko žydų. Mes vis atviriau kalbame, kad nacistinė Vokietija su savo armija prisidėjo Holokausto Lietuvoje. Bet negalime pamiršti, jog tai darė ir vietiniai – jų Ukmergėje buvo ne vienas“, – sakė A. Taicas ir paminėjo Žemaitkiemio bei Kavarsko būrius, vietinius policininkus bei kitus.
„Šiandien, 2021 metais, mes dar turime vietų, kurios vertinamos nevienareikšmiškai: didvyriai ar žudikai? Manau, kad pagaliau turėtume padaryti sprendimus ir palikti jų vardus arba juos pašalinti“, – kalbėjo Ukmergės žydų bendruomenės vadovas.

„Turime atsakyti už tai, ką atliekame šiandien“
Renginyje dalyvavęs nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Josefas Levy teigė, jog tai, kas čia vyko prieš aštuoniasdešimt metų, mums sunku suprasti ir suvokti: „Mes, kurie čia stovime, sugrįšime į namus. Tie, kurie guli duobėse, namų neturi. Jie neturi ir savo kapo. Kai kurių nužudytųjų nežinomi net vardai…“
Jis pažymėjo, jog Lietuva ir Izraelis – gerai sutariančios šalys. Izraelis yra įsipareigojęs Lietuvos žmones, kurie gelbėjo žydus, pagerbti. Ir tas pažadas vykdomas. Kaip prisimename gerus darbus, sakė J. Levy, taip pat negalime užmiršti bei ignoruoti ir tamsių mūsų istorijos faktų.
„Netoli šios vietos pastatytas paminklas žmogui, kuris pats buvo žudikas. Kiek mes žinome iš istorijos, jis žudė Baltarusijos žydus. Todėl kyla klausimas: kaip įmanoma pagerbti čia žuvusius žmones ir kartu garbinti žmogų, kuris žudė? Esu girdėjęs, jog yra dokumentų, įrodančių, kad ponas Krikštaponis žydų nežudė. Pateikite juos. Praėjus 80 metų po šių įvykių, laiko laukti jau nėra“, – kalbėjo svečias.
Jo žodžiais tariant, mes nesame kalti dėl to, kas įvyko prieš 80 metų. Tačiau turime atsakyti už tai, ką atliekame šiandien.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas pažymėjo, jog minėdami šią liūdną sukaktį turime prisiminti, kad pasaulyje buvo nužudyta 6 milijonai žydų tautybės žmonių, Lietuvoje sunaikinta 95 proc. žydų bend-ruomenės.
„Kiekvienas iš šių žydų buvo įsitraukęs į Lietuvos gyvenimą. Galime tik įsivaizduoti, kiek jie būtų nuveikę, kaip praturtinę savo šalį, jei būtų gyvi…“ – kalbėjo JAV ambasadorius. Jis taip pat užsiminė apie istorijos faktų iškraipymą.
Svečias pratęsė Izraelio ambasadoriaus mintį, jog būtina pateikti įrodymus, jei tokie yra, apie Juozo Krikštaponio, kuris buvo atsakingas už žydų kentėjimus, nekaltumą. Jo manymu, tokių žmonių yra ir daugiau, ir jie meta šešėlį.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, kurios giminės taip pat buvo nužudyti Pivonijos šile, irgi įsitikinusi, jog Ukmergėje negali stovėti paminklas J. Krikštaponiui. Ji sakė, jog dėl to lankėsi pas rajono merą, tačiau šis klausimas iki šiol neišspręstas: „Prašome geruoju, bet to neužtenka. Įdomu, kokios priežastys neleidžia to padaryti? Pažadu, jog paminklas bus nuimtas…“
Taip pat renginyje dalyvavo ir kalbėjo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Anja Luther, Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Pasidalijo prisiminimais, kuriuos perdavė mama
Pivonijos šile vykusiame renginyje pirmą kartą lankėsi Seimo narys Viktoras Pranckietis. Jis atvyko pasidalinti prisiminimais, kuriuos jam perdavė šviesios atminties mama, gimusi ir užaugusi Ukmergėje, Ramygalos gatvėje.
Pasak politiko, išeidama iš šio pasaulio jo mama papasakojo apie Ukmergės medikus – daktarą Karlinskį ir felčerį Kacą, gydžiusius ją vaikystėje ir galbūt išgelbėjusius ją nuo mirties. Tuo metu mieste buvo keli gydytojai – lietuvis, lenkas, žydas. Deja, V. Pranckiečio mamos tėvai už dukters gydymą išgalėjo sumokėti tik Karlinskiui.
„Mama sakė, kad Kacas dingo pirmosiomis karo dienomis. Karlinskį vokiečiai laikė iki karo pabaigos. Kai daktarą mašina vežė į pražūtį, jis per langelį šaukėsi pagalbos: aš išgelbėjau šimtus jūsų, bet jūs manęs vieno negalite išgelbėti…“ – prisiminimais dalijosi Seimo narys ir kvietė atrasti užmarštin nueinančių Ukmergės gyventojų vardus bei jų istorijas.

Prie paminklo – pirmoji istorijos pamoka
Aštuonioliktus metus iš eilės renginyje dalyvavo Dukstynos pagrindinės mokyklos moksleiviai, suburti istorijos mokytojos Vidos Pulkauninkienės. Šįkart pedagogė į Pivonijos šilą atvyko su būreliu aštuntokų. Jiems tai buvo pirmoji šiais mokslo metais istorijos pamoka – prasminga, reikalinga, naudinga. Moksleiviai susirinkusiesiems papasakojo paprastą istoriją apie savo bendraamžius, kuri vyko ten, kur gyveno žydai…
Taip pat renginį papuošė Dukstynos pagrindinės mokyklos muzikos mokytojos Vilmos Retienės atlikta jausminga daina.

Siekiama prisiminti žydų bendruomenes
Šis minėjimas buvo vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių.
Pasak vieno iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdančiojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, šiemet pasitinkant 80-ąsias Holokausto metines, iniciatyva siekiama vietos bend-ruomenių dėmesio prisimenant išžudytas žydų bendruomenes. Jo manymu, turime pakeisti santykį su Holokaustu ir suprasti, kad tai yra „ne tik žydų, bet tai yra visos Lietuvos tragedija“, nes tai buvo Lietuvos piliečiai, kurie kartu „kūrė, statė Lietuvą, dalyvavo jos gyvenime“.
„Ir mes, kaip visuomenė, bend-ruomenė netekome fenomenalaus kultūrinio, ekonominio, politinio, intelektualinio potencialo. Sunku sakyti, kas būtų, jeigu būtų, bet yra ne tik nužudytieji, bet ir jų negimę vaikai, anūkai – mes netekome gabių menininkų, gydytojų, teisininkų, turbūt, ir Nobelio premijos laureatų, kurių tarp išeivių iš Lietuvos litvakų yra ne vienas. Tai – didelė netektis“, – teigė jis.
Ukmergėje žydai pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1897-ųjų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, čia gyveno 7 287 žydai, jie sudarė daugiau nei pusę miesto gyventojų. Prieš karą Ukmergėje gyveno apie 8 tūkst. žydų. Didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 5 dieną Pivonijos šile. Pagal aukų skaičių tai viena iš kruviniausių dienų Lietuvos Holokausto istorijoje.
Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų.
Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių.
AUTORĖS nuotraukos

V. Pranckietis (viduryje) atsivežė įrašą, kuriame jo mama prisiminė Ukmergės žydus. Iš kairės – A. Taicas.

Prie paminklo V. Pulkauninkienė moksleiviams vedė istorijos pamoką.

Pivonijos šile pirmą rugsėjo sekmadienį pagerbiamas čia nužudytųjų atminimas.