Renginio dalyviai ukmergiškiai Norgėlų kaimo bendruomenės lauko estradoje.

„Ukmergės krašto atradimai“, Žmonės

Atstovavome Ukmergei Žemaitijos regiono šventėje

Janina BADOKIENĖ

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ jau septintus metus tradiciškai dalyvauja respublikinėje šios sąjungos Žemaitijos regiono dainų šventėje „Skambėk, Žemaitija!“ Ji rugpjūčio 5 d. vyko Raseinių rajone, Norgėlų kaimo bendruomenės lauko estradoje.
Kelionės metu visada klausomės pasakojimų apie vietovę, į kurią keliaujame. Šią tradiciją išsaugojome. Levanora Danylienė palietė Raseinių miesto, apylinkių istoriją. 1253 metais Lietuvos karalius Mindaugas savo raštuose pirmą kartą paminėjo Raseinius, Ariogalą, Betygalą ir Viduklę. Apie 1410 m. didysis kunigaikštis Aleksandras Raseiniams suteikė Magdeburgo miesto teises. Yra daug pasakojimų apie Raseinių vietovardžio kilmę. Viename padavime teigiama, kad toje vietoje, kur šiandien stovi miestas, ant kalvos, po šimtamečiu ąžuolu, rusenusi šventoji ugnis. Todėl ši vieta buvo pavadinta Rusene, vėliau Raseine ir pagaliau Raseiniais. 1416 m. Žemaičių krikšto metu buvo statomos pirmosios Romos katalikų bažnyčios Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje ir Raseiniuose. Bažnyčia Raseiniuose baigta statyti 1421-iais. 1642 m. rugpjūčio 22 d. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius leido prie bažnyčios įsikurti dominikonų vienuoliams. 1663 m. jie pastatė mūrinę bažnyčią, 1682 m. – dviaukštį mūrinį vienuolyną, kuris atnešė dar vieną naujovę, viešą laikrodį. Apie 1805 m. virš vienuolyno stogo buvo pritvirtintas valandas mušantis geležinis laik-rodis. Vienuolyno pastatas yra išlikęs iki šiol.
Nuo 1585 m. Raseiniai buvo politinis ekonominis centras, Žemaitijos sostinė. 1792 m. pas-kutinis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Raseiniams suteikė atnaujinamąsias privilegijas, patvirtindamas Magdeburgo teises ir herbą. Miesto herbo skydo sidabriniame lauke vaizduojama šokanti auksinė, juodomis dėmelėmis marginta lūšis sidabriniais nagais ir dantimis bei raudonu liežuviu, užpakalinėmis kojomis besiremianti į žalią papėdę. Herbo simbolio kilmė siejama su nuo senų laikų garsėjusiais dideliais šio krašto miškais ir medžioklėmis.
Raseinių simbolis – Žemaitis. Skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas yra 6,25 m aukščio, postamentas – 5,46 m. Jame iškalti žodžiai „Amžiais budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau”. Skulptūra simbolizuoja tautos laisvės ir nepriklausomybės troškimą. Paminklą 1934 m. birželio 24 dieną atidengė ir ąžuolą šalia jo (auga iki šiol) pasodino prezidentas Antanas Smetona. Mieste yra Magdės šulinys – legendomis apipintas ir aprašytas poeto Maironio poemoje ,,Raseinių Magdė“. Pasak legendos, kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę, nes norėjo ją vesti. Apimtas sielvarto, merginos tėvas padarė statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros. Taip ir atsirado šaltinis. O tautosakoje sakoma, kad XVIII a. viduryje į Raseinius iš Varšuvos atvyko prancūzė Magdalena, pirmoji madistė Žemaitijoje, išsipuošusi pagal paryžietišką madą. Raseiniškės ėmė jos pavyzdžiu puoštis ir ja sekti. Taip atsiradę posakiai „Pabučiuok Raseinių Magdei į nosį!“, „Pasipuošęs kaip Raseinių Magdė“, „Išsibaudė Raseinių Magdės pažiūrėti“, o supykus ir – „Pabučiuok Raseinių Magdei į subinę!“

L. Danylienė taip pat minėjo žymias Raseinių rajono vietas. Pasandravio kaime – poeto Jono Mačiulio-Maironio gimtinė, Bernotuose – tėviškės namas muziejus, kuriame praėjusiais metais lankėmės. Visiems žinomas Šiluvos miestelis, kuriame esame ne kartą buvę, čia stovi popiežiui Jonui Pauliui II skirtas paminklas. Lyduvėnuose per Dubysą ir jos slėnį nutiestas aukščiausias (42 m) ir ilgiausias (599 m) tiltas Lietuvoje, paskelbtas kultūros paminklu. 1936 m. Paserbenčio kaime gimė ir augo vienas garsiausių Raseinių krašto žmonių – iškilus poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas Marcelijus Martinaitis, nebijojęs per mistinę būtybę Kukutį kritikuoti tuomečio politinio režimo. 1950 m. toje pačioje sodyboje gimė Marcelijaus brolis Algirdas Martinaitis – žymus Lietuvos kompozitorius.
Važiavome pro Betygalą, matėme 1930 m. skulptoriaus P. Aleksandravičiaus sukurtą paminklą Vytautui Didžiajam. Viduklėje yra Simono Stanevičiaus sodyba – muziejus, Nemakščiuose – aštuonračio muziejus ir dar daug kitų muziejų, architektūros ir gamtos paminklų, apie kuriuos reikėtų ilgai pasakoti.
Norgėlų kaime lankėmės antrą kartą. Praėjusiais metais kartu su Raseinių senjorais čia šventėme Žolinę. Šiais metais Žemaitijos regiono šventę vėl organizavo LPS „Bočiai“ Raseinių bendrija. Renginį pradėjusi bendrijos pirmininkė Elytė Pužaitienė juokavo, kad turėtume šventę vadinti „Skambėk, Žemaitija – 2020!“, nes dėl pandemijos renginys praėjusiais metais nevyko. Į renginį atvyko ir jo dalyvius sveikino LPS „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris, LR Seimo narys Arvydas Nekrošius, Raseinių rajono vadovai, politikai. Kalbėjo ir Raseinių Magdė, kuri kvietė moteris puoštis, rūpintis savimi, linksmai gyventi.
Šventėje su meno saviveiklos kolektyvais dalyvavo LPS „Bočiai“ Žemaitijos regiono Skuodo, Šilutės, Šilalės, Mažeikių, Telšių, Klaipėdos, Kretingos, Šiaulių, Plungės, Kelmės, N. Akmenės, Raseinių bendrijų, Klaipėdos bei Kretingos senjorų kolektyvai. Mūsų klubas „Viltis“ atstovavo ir Ukmergei, ir, kaip vienintelis kolektyvas, visai Aukštaitijai. Klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius dėkojo už pakvietimą į šventę, garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė kalbėjo apie septynerių metų bendrystę su Žemaitijos senjorų regionu.
Koncerto metu vienus kolektyvus keitė kiti. Girdėjosi daug žemaitiškos šnekos ir dar daugiau skambių dainų, kapelų trenksmo. Ansamblius keitė chorai, sukosi šokių kolektyvai. Koncertavo ir mūsų klubo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. V. Naraškevičius). Nuo saviveiklininkų neatsiliko ir žiūrovai – šokių aikštelė nuolat buvo pilna.
K. Šliogeris kolektyvų ir meno vadovus apdovanojo padėkos raštais, ženklais „Lietuvos bočiai“, šeimininkai įteikė atminimo dovanėles. Renginį vainikavo visų dalyvių kartu atlikta daina „Žemėj Lietuvos“.
Kitąmet šventę organizuos Naujosios Akmenės bendrija.
Visi buvome nesimatę ištisus metus, pasiilgę bendravimo. Buvo daug kalbų, juoko, apsikabinimų. Linkėjome vieni kitiems sveikatos, geros nuotaikos, saulėtų dienų.

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas