Jauna miestiečių šeima įgyvendino svajonę – augina smidrus

Genovaitė KAZIELIENĖ

Žemdirbyste galima užsiimti ir gyvenant mieste. Tai įrodė Aida ir Darius Sekleckai, Šešuolių seniūnijoje, Paškonių kaime, auginantys 1,7 hektaro smidrų. Prieš savaitę jie pradėjo imti pirmąjį savo išaugintą derlių.

 

Su žeme neturėjo nieko bendra

Darius gimė Ukmergėje, lankė ir baigė Užupio mokyklą. Po to įgijo automechniko, virėjo, padavėjo specialybes.

Nieko bendra su žeme neturėjo ir Aida – baigusi Joniškio Mato Slančiausko gimnaziją, studijavo Kauno kolegijoje Turizmo ir viešbučių vadybą.

Likimas jaunuolius suvedė, kai vaikinas nuvyko pasilinksminti į Kauną ir viename viešbučių sutiko čia praktiką atliekančią Aidą. Taip prasidėjo jų draugystė.

Darius sako, kad mechanika jam niekada nepatiko, kurį laiką jis dirbo virėju, padavėju. Atlyginimai netenkino, tad abu nutarė, kad reikėtų vykti į užsienį užsidirbti.

Patirties įgijo Švedijoje

Pasirinko Švediją, įsidarbino ūkyje, kurio savininkas augino įvairias daržoves, tarp jų – ir smidrus, dar vadinamus šparagais. „Mes juos prižiūrėjome, rūpinomės ir taip nemažai sužinojome apie šių augalų ypatybes, priežiūrą ir kitokios informacijos“, – prisimena „pažintį“ su smidrais ūkininkai.

Ėmėsi įgyvendinti idėją

Sugrįžę į Lietuvą, 2016 metais atšoko vestuves ir į Švediją jau nenorėjo vykti. Jautė, kad turi tiek žinių, jog gimtinėje gali pradėti savo verslą.

Kadangi jaunieji ūkininkai gali gauti valstybės paramą pradėti verslui kaimo vietovėse, parašė projektą „Parama jaunojo ūkininko įsikūrimui“ Smidrų veislė „Aspalim“ ir jį pateikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Pinigai buvo skirti, tai pravertė pradžiai.

Jauna pora įsigijo sodybą Paškonių kaime su daugiau kaip dviem hektarais žemės.

Olandijoje nusipirko 20 000 aukščiausios kategorijos „Aspalim“ veislės žaliųjų smidrų daigų ir juos pernai pavasarį pasodino.

Nors smidrai nėra reiklūs, vis dėlto prieš juos sodinant būtina gerai paruošti žemę. „Šį darbą atlikome padedant vietos ūkininkams, teko ir patiems gerokai paplušėti“, – kalbėjo apie pradžią Darius.

Auginantys šias daržoves turi būti kantrūs. Nes derlius imamas tik antraisiais metais po pasodinimo. O darbų juos auginant nemažai, kadangi būtina nuolat ravėti lysves.

D. Sekleckas atvirauja, kad padeda ir jo mama Elena. Tuo labiau, kad šeimoje krykštauja vienerių metukų dukrelė Emilija, tad Aida šypsosi, jog jai tenka skirti visą dėmesį…

Delikatesinę daržovę augina ekologiškai

Smidrai – sparčiai populiarėjanti daržovė. Ji vadinama delikatesu dėl savo ypatingo skonio. Šparagai turi daug naudingų vaistinių ir maistinių medžiagų. 100 g šviežių smidrų yra tik 20 kalorijų, 2,1 g skaidulų, kurios aktyvina žarnyno veiklą, mažina cholesterolio koncentraciją, šalina toksinus. Taip pat gausu fitomedžiagų, tarp jų fenolinių junginių, rūgščių, flavanoidų – rutino, kvarcetino, kaemferolio, izorhamnetino, antocianinų. Ši daržovė turtinga A, K, E, C, B1, B2, B3, B6, B9 vitaminais. Joje yra ir seleno, vario, mangano, fosforo, kalio, cholino, cinko, geležies, magnio ir kalcio bei maistinių skaidulų. Smidruose nėra riebalų (100 g – 0,12 g) ir druskos. Angliavandeniai, esantys smidruose – inulinas ir heteroksilanai (100 g – 3,88 g angliavandenių) – veikia priešvėžiškai bei kaip antioksidantai.

D. Sekleckas sako, kad šias naudingas savybes sustiprina ir tai, kad smidrai jų ūkyje auginami ekologiškai.

Smidrų laukas.

Skaniausi ir vertingiausi – švieži

Šparagai – viena ankstyviausių pavasario daržovių. Tad jų augintojas neslepia, kad dabar – pats darbymetis: „Pradėjome juos pjauti prieš savaitę. Tai daryti galima tik anksti rytą ar vakare, kai vėsiau, nes tada nenukenčia daržovių kokybė. Dėl to mano diena prasideda tada, kai pradeda švisti – penktą valandą. Mes siekiame, kad šparagai pirkėjus pasiektų švieži ir kokybiški – tuomet jie vertingiausi, skaniausi.“

Ūkininkaujančiųjų rūpestis – ne tik išauginti derlių, bet ir jį parduoti. Pora daugiausia smidrų realizuoja Viniuje – Benedikto, Tymo, Halės turguose, turi sutartis su prekybos tinklu „Maxima“, tiekia restoranams, kur ši daržovė ypač pageidaujama. Mat patyrę šefai, taip pat ir paprastos šeimininkės gali iš jų pagaminti puikiausių patiekalų. Receptų ypač daugėja dabar, kai šparagus derinant su kitais produktais stengiamasi išgauti kuo daugiau įvairiausių skonių.

Smidrus augintojai parduoda ir ukmergiškiams – prie „Pivonijos“ prekybos centro. Taip pat jiems galima parašyti į „Facebook“-ą adresu: „Karališka daržovė“.

Derlius paprastai imamas apie mėnesį. „Tačiau pirmaisiais metais augalai yra smulkesni, dėl to mūsų sezonas truks apie dvidešimt dienų. Po to jie kasmet vis labiau bręs, tad daržovių bus vis daugiau“, – atskleidžia pašnekovai.

Nuėmus visus ūglius, smidrai toliau augs. O rudenį seks kiti darbai – sudžiūvusius stiebus reikės nupjauti, išvežti iš lauko.

Nesigaili, kad ėmėsi šio verslo

Jaunieji ūkininkai jau spėjo įsitikinti, kad jų auginamos daržovės – paklausi prekė. Todėl nesigaili, kad ėmėsi šio verslo. „Smidrai – labai gajūs. Jie įsišaknija net iki 2 metrų gylio. Todėl nėra labai opūs sausroms, nebijo šalnų, atsparūs kitoms gamtos stichijoms. Be to, dera apie 10 metų“, – pasakoja sutuoktiniai.

Vis dėlto jie norėtų įsigyti laistymo įrangą, nes tuomet būtų žymiai paprasčiau reguliuoti drėgmę, nes ji turi didelės įtakos šios daržovės auginimui.

Augins grybus shiitake

Sodyboje, kurią įsigijo Aida ir Darius, yra senas sodas. Tai juos įkvėpė dar vienos idėjos įgyvendinimui – auginti grybus shiitake (lietuviškai – šitake). Jie yra valgomi, kilę iš Rytų Azijos, auginami ir vartojami daugelyje Azijos šalių. Šie grybai naudojami ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas.

Išradingi ūkininkai naudingai panaudos ir seną sodą.

„Šitake auginsime rąsteliuose, į kuriuos prileisime jų sporų. Augantys grybai reikalauja nuolatinės drėgmės, jų neturi pasiekti ir saulės šviesa. Tam ir pasitarnaus senų medžių paunksmė“, – paaiškina ūkininkas.

Šiuos grybus pora planuoja pasodinti šį rudenį. Tačiau, kaip ir su smidrais, derlius gaunamas ne iš karto – kitąmet bus tik vienas kitas grybas, antrus metus jų išaugs daugiau, o jau galutinis rezultatas – po trejų metų.

Tačiau tai pasiryžusių ūkininkauti miestiečių nebaugina – jiems patinka dirbti kaime, juos džiugina erdvė ir grynas oras, kvepianti gamta…

Priglaudė augintinį

A. ir D. Sekleckai – kaip ir kiti jauni žmonės, turi įvairių pomėgių.

Jie mėgsta išvykas į gamtą, renginius. Tačiau daugiausia laiko anksčiau praleisdavo kilniam tikslui – Aida savanoriavo „Klajūno“ prieglaudoje, čia dažnai užsukdavo ir Darius. Jis padėdavo beglobius gyvūnus pamaitinti, juos pavedžioti, sutvarkyti voljerus, kitas patalpas.

Kai haskio mišrūnės Airos šeimininkai emigravo į užsienį, pora ją priglaudė ir jau penkerius metus rūpinasi.

„Gimus Emilijai, pradėjus ūkininkauti, laiko savanoriavimui neliko. Tačiau vis pasikalbame, kad reikėtų užsukti į prieglaudą, nuvežti beglobiukams maisto“, – šypsosi sutoktiniai.

AUTORĖS nuotraukos

Mus remia: