„Ukmergiškiams linkiu labiau pamilti savo miestą“

Šį kartą „Gimtosios žemės“ skaitytojus norime supažindinti su itin politiškai aktyviu 26-erių ukmergiškiu Simonu Kalesnyku. Baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą vaikinas liko gyventi Vilniuje, tačiau į gimtąjį miestą grįžta labai dažnai, nes jis – Ukmergės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (JRT) pirmininkas.

– Kokia Jaunimo reikalų tarybos misija, ateities planai?

– Ši taryba vadovaujasi patvirtintais JRT nuostatais ir savo veikloje siekia nagrinėti su jaunimu susijusius klausimus, teikti savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Šiuo metu kaip tik diskutuojame dėl 2021 m. veiklos plano, kurį ketiname patvirtinti artimiausiame posėdyje. Taip pat Ukmergės rajono jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ iniciatyva Jaunimo reikalų tarybos nariams bus organizuojami mokymai kompetencijų kėlimo klausimais.

– Gal galėtumėte plačiau pristatyti savo veiklą šioje organizacijoje?

– Jaunimo reikalų tarybos veikloje dalyvauju nuo 2014 m., o kai 2019 m. po savivaldos rinkimų keitėsi Tarybos sudėtis, per pirmąjį posėdį buvau išrinktas jos pirmininku. Pareigos nėra sudėtingos ar kažkuo įspūdingos – man tenka derinti posėdžių darbotvarkes, veiklos planus ir ataskaitas. Labai džiaugiuosi, kad sulaukiu rajono jaunimo reikalų koordinatorės Sandros Mackevičienės paramos.

– Kiek šioje Taryboje yra narių?

– JRT sudaro 10 asmenų – po penkis jaunimo ir savivaldybės atstovus. Dažniausiai JRT posėdžiai yra vieši ir apie juos informacija viešinama tam tikrais komunikacijos kanalais (savivaldybės tinklalapyje, socialiniuose tinkluose). Visada laukiame klausimų, pasiūlymų, nuomonių, kuriuos galima atsiųsti specialiai jaunimui sukurtu el. paštu jaunimas@ukmerge.lt. Savo veiklą stengiamės viešinti tarp vietos jaunimo organizacijų ir pavienių aktyvių jaunuolių bei merginų, kurie mums padeda analizuoti tam tikrus klausimus ir priimti pasiūlymus ar rekomendacijas. Įtraukti labai daug žmonių į pačią veiklą nėra efektyvu, veiksmingiau – gauti daugiau atsakymų į mūsų keliamus klausimus atliekant analizes ir svarstant tam tik-rus JRT nagrinėjamus klausimus.

– Kaip pakito Jaunimo tarybos veikla karantino metu?

– Draudimai, susiję su pandemija, turėjo įtakos mūsų veiklos efektyvumui, tačiau esminius klausimus ir problemas nagrinėjome pasitelkę tiek elektroninį paštą, tiek organizuodami virtualius susitikimus.

– Gal galėtumėte įvardyti bent vieną didelę problemą, kurią pavyko išspręsti?

– Taip, tai bene ketverius metus trukęs klausimo dėl Ukmergės miesto autobusų tvarkaraščių sprendimas – mūsų pastangomis galiausiai tvarkaraštis buvo papildytas tam tikrais autobusų maršrutais ir ant miesto stotelių atsirado pavadinimai. Tai pavyzdys, kad kai kuriuos dalykus galima keisti, tačiau reikia apsiginkluoti kantrybe ir nuoseklumu, kol galiausiai įvyksta pokyčiai.

– Kokiomis veiklomis dar užsiimate?

– Šiuo metu dar vadovauju Ukmergės rajono jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“, esu rajono Nevyriausybinių organizacijų tarybos narys, dirbu turizmo projekto „Surink Lietuvą“ komandoje.

– Kaip tyrinėjate mūsų jaunimo situaciją, gilinatės į tai, ko jiems trūksta?

– Minčių atsiranda dirbant, geriant kavą, bendraujant su bičiuliais ir kolegomis. Apie tai, kas svarbiausia jaunimui, daug informacijos sužinau ir iš Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos. Galiu pasakyti, kad sulaukiame jaunimo pasiūlymų patiems kurti barus, kavines, kino teatrus, kitką, tačiau tokios veiklos mes nesiimame. Galime pakonsultuoti, patarti, padėti jauniems žmonėms įgyvendinti savo iniciatyvas.

– 2018 metais Jums buvo įteiktas Mero padėkos ženklas. Kokios emocijos apėmė sulaukus tokio pripažinimo?

– Šis Mero padėkos ženklas man buvo didelė staigmena ir tuo pačiu – mano įgyvendintų veiklų įvertinimas. Buvo džiugu, taip pat ir truputį keista, nes tokius apdovanojimus dažniausiai gauna solidaus amžiaus asmenys. O aš, jaunuolis, net nuolat nebegyvenantis Ukmergėje. Tiesa, labai dažnai grįžtu į gimtinę ir aktyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje. Šis įvertinimas tapo dar didesne paskata rūpintis jaunimo reikalais.

– Ar nuo mažens buvote toks aktyvus? Gal tai įtakojo tėvai?

– Noras kažką veikti, kurti ar net keisti, o ne tik mokytis, atsirado įsitraukus į jaunimo organizacijų, Jaunimo laisvalaikio centro veiklas ir pradėjus mokytis gimnazijoje. Tėvai leido mano asmenybei augti ir pasirinkti tai, ko aš tuo metu norėjau, todėl esu dėkingas jiems už atvirą ir pasaulietišką auklėjimą. Aišku, būdavo ir nesutarimų dėl to, kad veiklai organizacijose skirdavau labai daug laiko, tad šiek tiek ir nukentėdavo mokslai.

– Mokydamasis Antano Smetonos gimnazijoje buvote šios mokyklos Mokinių tarybos prezidentu. Iš kur semiatės energijos?

– Energija ir noras veikti greičiausiai yra ne tik tėvų, bet ir aplinkinių indėlis. Mano kelyje buvo Antano Smetonos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vitalija Žiupkienė, buvusio Turizmo ir verslo informavimo centro direktorė Lina Baublienė ir begalės kitų aktyvių, motyvuotų asmenybių, kurios savo pavyzdžiu skatino veiklai. Ir ta energija, jėgų šaltinis tampa vienos, kartu įgyvendintos, idėjos pamatu kitoms idėjoms kurtis.

– Kaip suprantate patriotiškumą?

– Kadangi, mano matymu, Lietuvoje patriotiškumas yra labai arti šovinizmo, aš renkuosi būti pilietiška asmenybe. Tai yra aktyvus, atsakingas žmogus, kuriam rūpi aplinka, kurioje gyvena, ir jos ateitis.

– Kokie Jūsų laisvalaikio pomėgiai?

– Laisvą laiką dažniausiai leidžiu bičiulių apsuptyje, serialų ir maisto gaminimo kombinacijose. O artimiausia širdžiai – kelionės. Jos gali būti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nes visur yra ką pamatyti, paragauti ar nuveikti.

– Ar tapote tuo, kuo vaikystėje svajote būti?

– Būdamas vaikas svajojau dirbti banke, paauglystėje norėjau turėti savo maitinimo įstaigą. Dabar aktyviai naudojuosi šiomis paslaugomis, o dirbu projektinį darbą.

– Ko palinkėtumėte ukmergiškiams?

– Savo gimtajam miestui linkiu išskirtinumo ir noro augti. Ukmergiškiams – labiau jį pamilti ir tapti pilietiškos visuomenės dalimi. Ir negalvoti, kad meras ar savivaldos institucija yra kalti dėl visų problemų.

– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Kamilė STRACHĖ

Nuotrauka iš asmeninio S. Kalesnyko archyvo

Mus remia: