Vokietijos gynybos atašė K. Bellini (kairėje) ir K. Arlauskas apdovanojimo metu.

Aktualijos, Naujausi, Žmonės

Ukmergiškis apdovanotas aukso garbės kryžiumi

Genovaitė KAZIELIENĖ

Praėjusią savaitę Vilniuje, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadoje, šios šalies gynybos atašė plk. ltn. Konstantin Bellini ukmergiškį Kazimierą Arlauską apdovanojo Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos (Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge e. V.) aukso garbės kryžiumi. Garbingas apdovanojimas skirtas už jo nuopelnus ir darbą mūsų šalyje rūpinantis Vokietijos karių kapavietėmis. K. Arlauskas 1999-2001 metais buvo pirmasis atsikūrusios Lietuvos Respublikos gynybos atašė Vokietijai, Austrijai ir Šveicarijai.

Ukmergiškis Vokiečių karių kapų globos tautinei sąjungai atstovavo daugiau nei dešimt metų. „Jis ne tik organizavo ir prižiūrėjo daugybę savanorių grupių iš Vokietijos ir Lietuvos, bet ir bendradarbiavo su Lietuvos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti sklandžius darbus kapinėse. K. Arlauskas taip pat padėjo atpažinti žuvusiuosius daugelyje naujų kapaviečių ir ištiesė pagalbos ranką artimiesiems, po daugelio metų paieškų besiviliantiems sužinoti, kur jų tėvo, dėdės ar brolio amžinojo poilsio vieta“, – teigia Vokietijos ambasada.

Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga buvo įkurta 1919 m. gruodžio 16 d. Per trumpą laiką Vokietijoje pavyko sutvarkyti daugiau nei 400 karių kapų. 1954 metais Vokietijos vyriausybė pavedė organizacijai ieškoti ir išsaugoti vokiečių karių kapus užsienyje. Pagal dvišales sutartis Tautinė sąjunga vykdo savo užduotis Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Šiuo metu organizacijos globoje yra 832 karių kapinės 45 valstybėse, apie 2,6 milijono žuvusių ir mirusių žmonių. Įvairias užduotis vykdo tūkstančiai savanorių.

Lietuvoje esančiose kapavietėse palaidota apie 50 000 Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių. Antrojo pasaulinio karo metu žuvo 17 700 vokiečių kareivių, kurie ilsisi 2 100 vietų.

Ir Ukmergėje, Vaižganto kapinėse amžino poilsio atgulė 196 vokiečių kariai, žuvę mūsų rajono apylinkėse per Pirmąjį pasaulinį karą.

K. Arlauskas koordinavo darbus, kai 2016 metų vasarą dvi savaites šias kapavietes tvarkė Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemės „Taktinių oro pajėgų eskadrono 51“ kariai. Jiems talkino Antano Smetonos bei Jono Basanavičiaus gimnazijų moksleivės. Vokiečiai ištiesino paminklus, nukasė samanas, sugrėbstė žemę, atliko kitus darbus, gimnazistės nušveitė paminklus, restauravo ant jų esančius užrašus.

Vokietijos ambasados ir „Gimtosios žemės“ redakcijos archyvo nuotraukos

Prieš daugiau kaip ketverius metus vokiečių kariai tvarkė Vaižganto kapines.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Almuntas Baronas :
    Nuosirdus sveikinimas buvusiam bendradarbiui

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas